Miomos - tai gerybiniai, dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros (padidėjusio estrogenų kiekio) susidarantys gimdos lygiųjų raumenų augliai. Hormonų pusiausvyros sutrikimą organizme gali nulemti kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušidžių uždegimai, skydliaukės pokyčiai ir kitos priežastys. Miomų dažniausia randama 30 metų sulaukusioms ir kiek vyresnėms moterims. Vėlesniame amžiuje miomų susiformavimo tikimybė mažėja.
Pasak Kauno viešosios įstaigos Šilainių poliklinikos moterų konsultacijos vedėjos Janinos Didžiulienės, miomos gali išsidėstyti tiek gimdos paviršiniame sluoksnyje, tiek jos raumenyne ar po gimdos gleivine (pastarosios pavojingiausios). Miomų lokalizacijos vieta yra tiesiogiai susijusi ir su pasireiškiančiais ligos simptomais. Ligos simptomai esti įvairūs: mėnesinės reguliarios, tačiau gausesnės, su pasirodančiais kraujo krešuliais, nemalonūs jutimai pilvo apačioje (didesni augliai gali pradėti spausti gretimus organus), šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, nervingumas, irzlumas, be priežasties padažnėjęs širdies plakimas ir t. t. Pasitaiko, kai miomų turinti ligonė nejaučia jokių ligos simptomų.
Turinčios miomų moterys yra dispanserizuojamos - nuolat sekamos gydytojo ginekologo. Jei konstatuojama, kad mioma auga lėtai, ligos simptomai nėra ryškūs, prasidėjusius negalavimus moteris iškenčia, tolesnis miomų augimas stabdomas įvairiais vaistais (atminkite, kad miomos - neišgydomos!).
Kai miomos vystosi sparčiai, kai ligonė ryškiai jaučia kelis ligos simptomus ar gimdos gleivinėje pastebima pakitimų (pavyzdžiui, gleivinė išvešėja, atsiranda polipų), atliekama skubi operacija. Gimdos pašalinimas - toli gražu ne vienintelis taikomas operacinis miomų gydymas. Atsižvelgiama į moters amžių, į miomų išsidėstymo vietą, jų dydį ir kt. Pasak gydytojos ginekologės J. Didžiulienės, dažnai taikomos vadinamosios tausojančiosios operacijos (kad jauna moteris neprarastų galimybės pastoti ir išnešioti kūdikį, miomos iš gimdos "išgliaudomos"; taikant tokį gydymą, išvengiama gimdos pašalinimo).
Beje, jei gimdoje miomų yra labai daug ir jos mažos, po operacijos augliukai neretai išauga vėl. Kad to pavyktų išvengti, po operacijos skiriamas atitinkamas hormoninis gydymas.
Nuo ko priklauso miomų augimo sparta? Tai, pasak gydytojos ginekologės, priklauso nuo individualių organizmo savybių, nuo kiekvieno organizmo hormoninės pusiausvyros. Vienos moterys, prižiūrint ginekologui, miominius mazgelius gali nešioti visą gyvenimą ir jie išlieka beveik nepakitę (mazgeliai, tiesa, neišnyksta - prasidėjus klimaksui tik šiek tiek sumažėja). Kitoms moterims (toms, kurių organizmas dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros išskiria labai didelį estrogenų kiekį) šie augliai gali grėsmingai padidėti per trumpą laiką - 2-3 mėnesius. Todėl ir akcentuojama, kad miomų turinčioms ligonėms būtina pastovi gydytojo priežiūra.
Kaip miomos moters organizme "atrandamos"? Pasak gydytojos, miomos pastebimos per ligonės ginekologinę apžiūrą, taip pat atliekant ultragarsinį ar kitus tyrimus.
Miomų ginekologai aptinka labai įvairių dydžių. Pasitaiko mažyčių, vos kelių centimetrų diametro augliukų, tačiau į moterų konsultaciją kreipiasi ir tokių moterų, kurios būna užsiauginusios dešimties ar daugiau centimetrų dydžio, kelis kilogramus sveriančių miomų! Tokius auglius moterys pačios apsičiuopia pilvo apačioje. Stebina tai, jog ir nujausdamos, kad turi rimtų sveikatos sutrikimų, tokios pacientės delsia kreiptis į gydytoją. Dažniausiai tokį delsimą bandoma pateisinti baime. Bet juk augliai patys neišnyks - kuo toliau, tuo situacija darysis grėsmingesnė - miomos gali supiktybėti. Be to, miomai augant, gali prasidėti jos uždegimai, nekrozė ar kitos komplikacijos. Todėl ne veltui ginekologai pabrėžia, jog miomos palikimas yra kur kas rizikingesnis nei jos pašalinimas.
Profilaktika
1. Laiku gydyti ginekologinius susirgimus.
2. Vengti abortų.
3. Harmoningas lytinis gyvenimas.
4. Pastovus lytinis partneris.
Pažymėtina tai, kad miomų susiformavimas organizme siejamas ir su paveldėjimu (gali būti paveldėtas hormonų apykaitos sutrikimas). Vadinasi, jei tokia liga sirgo jūsų motina ar močiutė, patartina apie tai pranešti savo gydytojui ginekologui ir nevengti profilaktinių patikrinimų.
