Pirmadienį (01.13) Jungtinėse Valstijose pradedamas teisti pasitraukęs į atsargą oro pajėgų atsargos seržantas, kuris kaltinamas bandęs parduoti Irakui, Libijai ir Kinijai karinę informaciją.
Brianas Reganas (Brajenas Riganas) yra pirmas įtariamasis šnipas per daugiau nei pusę šimtmečio, kuriam Jungtinių Valstijų teismas gali skirti mirties bausmę.
Nors neatmetama galimybė, kad kaltintojai ir gynėjai paskutinę minutę pasieks susitarimą dėl kaltinimo formuluotės, Teisingumo departamento atstovas spaudai Markas Corallo (Markas Koraljas) pareiškė negirdėjęs, kad būtų vedamos derybos dėl šio susitarimo.
"Šiuo metu mes ketiname pereiti (tiesiai) prie teismo", - sekmadienį (01.12) vakare sakė M. Corallo.
Jis pridūrė, kad dalis įkalčių, kurie bus pateikti Virdžinijos valstijos Aleksandrijos mieste įsikūrusiam JAV apygardos teismui, yra įslaptinti, todėl jų svarstymas taip pat greičiausiai vyks prie uždarų durų.
"Kartais, kai į protokolą reikia įregistruoti įslaptintus įkalčius, tai būna daroma "in camera", už uždarų durų, dalyvaujant tik teisėjui ir advokatams", - paaiškino atstovas spaudai.
JAV nuo 1953 metų nebuvo įvykdyta mirties bausmė nė vienam įtariamajam, pripažintam kaltu dėl šnipinėjimo. Tais metais Julius (Džulijus) ir Ethel (Etel) Rosenbergai (Rozenbergai) buvo nubausti mirtimi už tai, kad perdavė Sovietų Sąjungai informaciją apie JAV branduolinių ginklų programą.
Net tokie praėjusį dešimtmetį išaiškinti stambaus masto šnipai kaip buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas Aldrichas Amesas (Oldričas Eimsas) bei jo kolega iš Federalinio tyrimų biuro (FTB) Robertas Hanssenas (Robertas Hansenas), kurių veikla kitiems JAV agentams užsienyje kainavo gyvybę, sugebėjo pasiekti susitarimus dėl kaltinimo formuluotės, išsaugojusius jų gyvybę.
Tačiau 40-mečio B. Regano teismas prasideda tuo metu, kai Jungtinės Valstijos rengiasi galimam karui su Iraku, ir šalies visuomenė nerodo didelio pakantumo tiems, kurie gali būti laikomi Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) talkininkais bei bendrininkais.
Irako lyderio pavardė šioje byloje užima reikšmingą vietą. Pasak teismo dokumentų, buvęs signalų žvalgybos specialistas B. Reganas, kuris dirbo JAV žvalgybos palydovus valdančiame Nacionaliniame žvalgybos biure (National Reconnaissance Office), parašė Saddamui Husseinui laišką, kuriame siūlė išduoti JAV karines paslaptis mainais į 13 mln. dolerių Šveicarijos frankais.
"Suteikdamas jūsų šaliai labai slaptą informaciją, aš įvykdysiu šnipinėjimą prieš Jungtines Valstijas", - neva rašė B. Reganas Saddamui Husseinui. Teisingumo departamento atstovai praneša, kad šis laiškas buvo rastas jo namuose esančio kompiuterio atmintyje.
"Jaučiu, kad nusipelniau daugiau negu mažos pensijos, kurią gausiu už visus tarnybos CŽV metus", - tęsiama laiške.
Prasiskolinęs B. Reganas niekada nedirbo CŽV, tačiau, pareigūnų manymu, šiuo laišku norėjo padaryti įspūdį irakiečiams.
Savo laiške jis siūlė perduoti Irakui didžiausio slaptumo vadovą apie JAV žvalgybos palydovus, kuris, pasak kaltintojų, būtų padėjęs Bagdadui paslėpti ginklus. Be to, būtų kilusi papildoma grėsmė JAV ir Didžiosios Britanijos karo lėktuvams, patruliuojantiems virš Šiaurės ir Pietų Irako skrydžių draudimo zonų.
"Kaltinamasis sąmoningai sukėlė didelę mirties riziką kitam asmeniui, būtent JAV ir sąjungininkų lakūnams, patruliuojantiems SDZ (Skrydžių draudimo zonas)", - teigė JAV apygardos prokuroras Paulas McNulty (Polas Maknaltis).
Pasak teismo dokumentų, panašų laišką B. Reganas parašė Libijos lyderiui Muammarui al-Qadhafi (Muamarui Kadafiui), pasiūlydamas perduoti slaptą JAV pranešimą apie Libijos oro gynybos įrenginius, taip pat informaciją apie JAV ankstyvojo įspėjimo sistemas.
2001 metų rugpjūčio mėnesį FTB agentai suėmė B. Reganą netoli Vašingtono esančiame Daleso (Dulles) tarptautiniame oro uoste, kai jis bandė įsėsti į lėktuvą, skrendantį į Šveicarijos Ciūricho miestą.
B. Reganas turėjo iš JAV palydovų darytas slaptas Irako ir Kinijos raketų "žemė-oras" leidimo įrenginių nuotraukas, taip pat Šveicarijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje esančių Irako, Libijos bei Kinijos diplomatinių misijų adresus ir telefono numerius, pranešė prokuratūra.
AFP-BNS
