Šiuolaikinėje visuomenėje niekieno nebestebina sąvokos "greitas gyvenimo tempas", "įtampa", "stresas" ar netgi "depresija". Taikydamiesi prie šiuolaikinio gyvenimo diktuojamų taisyklių ir ritmo, žmonės turi gerokai pasistengti. Manoma, kad lengviausiai prie įvairių pokyčių prisitaikyti jaunimui, jam esą paprasčiausia susidoroti su iškilusiais sunkumais. Tačiau nemaža jaunų žmonių dalis su šia nuostata nesutinka.
"Stresuoja" dažnai
Remiantis įvairiais statistikos šaltiniais, Lietuvoje su įvairiomis psichologinėmis problemomis susiduria kas 4-5 jaunuolis nuo 14 iki 23 metų amžiaus. Dažniausiai tai būna stresas, ypač pastebimas jaunimo tarpe žiemą ir pavasarį, kuomet abiturientai ir studentai turi laikyti egzaminus.
Kasmet sudėtingėjanti abitūros egzaminų sistema verčia 17-19 metų jaunuolius patirti nelengvą stresą, kuris turi realią galimybę įgauti depresijos formą.
Panaši tendencija yra ir universitetuose: siekdami geresnio egzamino rezultato ir nemokamų studijų, studentai vargina save dažniausiai nesusistemintu mokymusi, kai itin aktyviai "kalama" likus 3 paroms iki egzamino. Negailestinga konkurencija pagrįstai sėja nerimą, todėl sesijos metu ir po jos didžioji dauguma studentų jaučiasi tiek dvasiškai, tiek fiziškai išsekę.
Mokslas - ne vienintelė priežastis
Vasarį 20-ąjį gimtadienį švęsianti Vitalija jau nuo 16 metų nesutaria su savo tėvais: "Kol buvau "gera mergaitė", vakarais likdavau namie - viskas buvo gerai. Bet kai tik pradėjau domėtis šokiais, vaikinais, tarp manęs ir tėvų ėmė kilti daug problemų".
Mergina teigia nesuvokianti, kodėl jos tėvai vis dar laiko ją maža mergaite: "Man jau beveik 20 metų, o tėvai vis dar kontroliuoja, kada turiu grįžti namo, su kuo draugauti ar nedraugauti".
Dabar Vitalija studijuoja vienoje iš Klaipėdos kolegijų. "Dėl tokių santykių su tėvais man visiškai išsitampė nervai, nei iš šio, nei iš to galėdavau pradėti verkti. Ėmiau rūkyti. Nuo tėvų tai slėpiau, bet kai jie sužinojo, du mėnesius neleido niekur eiti, tik iki mokyklos ir atgal", - pasakoja mergina.
Ji sako, jog prieš abitūros egzaminus buvo visiškai išsekusi ir neturėjo jėgų mokytis. Iki paskutinės akimirkos mergina manė, kad niekur neįstos.
Vitalija prisipažįsta, kad kartais užmiega tik išgėrusi vaistų. Jų gauna iš panašių problemų turinčios draugės. Į psichologą mergina nedrįsta kreiptis, nors pripažįsta turinti problemų.
Pražūtingas grožio kultas
Šių dienų televizija bei pramoginė spauda formuoja daugelį stereotipų. Išvaizda - taip pat ne išimtis. Jei esi mergina, turi būti liekna, šviesiaplaukė, liaunu liemeniu ir didesne nei vidutinė krūtine. Jei tu - vaikinas, privalai demonstruoti įdegusius raumenis ir šypsotis meksikiečių serialų berniukų šypsena. Madingi drabužiai ir aksesuarai - būtini.
Jei nepataikai į šiuos rėmus, esi laikomas menkesniu, nei kiti. Tai būdinga jaunimui iki 18 metų, kuomet dar nėra galutinai susiformavęs požiūris į asmenybę ir vertinamas dažniausiai tik išorinis grožis.
Dėl šių ir kitų panašių priežasčių jau keleri metai kalbama apie bulimiją bei anoreksiją - ligas, kuriomis serga maistą ribojančios panelės, siekiančios idealaus kūno. Tokiu būdu žalojamas ir kūnas, ir psichika. Paprastai tik daug vėliau ateina supratimas, jog kūno grožis - dar ne viskas.
Problemos neskuba spręsti
Nors šiuo metu kone kiekvienoje mokslo įstaigoje dirba psichologas, ir visoje Lietuvoje veikia anoniminis Jaunimo psichologinės pagalbos linija, skubančių nugalėti ištikusias problemas nėra daug. Beveik 7 atvejais iš 10 pagalbos į specialistą kreipiasi ne pats jaunuolis, o jo problemas įžvelgę ir padėti norintys artimieji. Bet kokį stresą galima įveikti, tačiau kai jis tampa depresija, situacija pablogėja ir gydymas gali užtrukti.
Psichologai mano, kad su panašiomis problemomis susidūrusiam jaunuoliui pirmiausia reikia užtikrinti gerą poilsį ir ramybę. Nuo to labai priklauso žmogaus nuotaika, ūpas bei darbingumas. Be to, svarbu išmokti susisteminti savo darbą, kad netektų vienu metu atlaikyti didelio krūvio. Sunkiau su problemomis, kurios iškyla taikantis prie įvairių stereotipų ar kitų primestos valios. Tačiau tai taip pat įveikiama.
Svarbiausia pačiam pripažinti savo problemą ir stengtis ją išspręsti. Dažniausiai užtenka apsidairyti aplink - tikrai atsiras bent vienas, norintis padėti.
Birutė STEPONAVIČIŪTĖ
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)