Remigijus RAINYS
Poetišku Sedulinos vardu pavadintą vieną pagrindinių energetikų miesto Visagino pėsčiųjų gatvę vietiniai gyventojai su pasididžiavimu vadina "Laisvės alėja", nepamiršdami pridurti, kad jų alėja ir ilgesnė, ir labiau išpuoselėta už garsųjį kaunietiškąjį prototipą. Iš tiesų, labiau prižiūrėtų gėlynų, kur įvairiaspalviai žiedai džiugina akį net vis labiau įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui, vargu ar berasi net didmiesčiuose, jau nekalbant apie puikų šios alėjos apšvietimą, mat atominės elektrinės darbuotojų miesto gyventojai kol kas elektros energijos netaupo. Skirtingai nei Kaune, Visagino "Laisvės alėja" apytuštė tik dienos metu ir per daug kauštelėję piliečiai net leidžia sau ramiai snūstelėti prigulę ant vieno iš daugelio čia kapitaliai sumontuotų suolų. Tačiau vakare Sedulinos alėja tampa vietos jaunimo susibūrimo vieta. Nors alų ir kitus alkoholinius gėrimus Visagine, kaip ir kitų miestų viešosiose vietose, gerti uždrausta, tačiau, pasak Visagino policijos komisariato viršininko pavaduotojo Jono Cicėno, šiuolaikinį vaikiną sunku įsivaizduoti be atkimšto butelio ar skardinės alaus rankose, tad ne išimtis ir visaginiškių jaunimėlis, kuriam alkoholio vis dar nesunku įsigyti net keturiuose kiaurą parą dirbančiuose prekybos centruose.
Kur liudininkai?
Policijos pareigūnams vakarais tvarką palaikyti nelengva, nes dėl lėšų stokos budėti į patvirtintus maršrutus išvyksta tik vienas ar du autopatrulių ekipažai ir pora pėsčiųjų patrulių. Pasak policijos viršininko pavaduotojo, kad mieste būtų ramu, reikėtų, jog kiekvienoje pamainoje į gatves išvyktų dar bent pusė tiek žmonių. Šią problemą bandoma spręsti pasitelkiant policijos rėmėjus, kurių Visagine yra jau 22. Nors pastebėta, kad paaugliai pastaruoju metu vis noriau bendrauja su policija, tačiau vis dar gajus savotiškas nusikaltėlių "garbės kodeksas", pagal kurį teikti pareigūnams bet kokias žinias - smerktina. Nukentėjusieji įvairiuose susidūrimuose dažnai teigia, jog niekam neturi jokių pretenzijų, ir stengiasi savo skriaudėjams atsilyginti tyliai. Juo labiau kad Visaginas nėra didelis miestas ir jaunimas tikrai vienas kitą pažįsta bent jau iš matymo. Todėl patekę į ligoninę su durtinėmis ar pjautinėmis žaizdomis nepilnamečiai dažniausiai turi standartinį pasiaiškinimą: ėjau, paslydau ir nukritau ant butelio šukių arba netyčia įsidūriau peiliu.
Net ir po tragiškosios rugsėjo 1-osios, kai ant vieno iš šios alėjos suolelių buvo mirtinai sužeistas nepilnametis, o šį įvykį stebėjo gausus aplink besibūriavusiųjų skaičius, liudininkais nenorėjo tapti beveik niekas, išsisukinėdami, jog lemiamu momentu buvo nusisukę, pasilenkę užsidegti cigaretę ar net bučiavosi su savo mergina. O tą vėlyvą vakarą švenčiančiųjų mokslo metų pradžią čia buvo itin daug. Jau po 22 valandos ant vieno iš suolelių susibūrusi jaunuolių, tarp kurių buvo vietos Verslo ir informacinių technologijų centro moksleivis Algis Dubaka (19 m.) bei Livenos degalinės operatorius Vladimiras Tumilovičius (23 m.), kompanija gurkšnojo ne tik alų, kai prie jų prisijungė du šiek tiek pažįstami nepilnamečiai - septyniolikametis Igoris P. su savo bendraamžiu draugu. Netrukus priėjo ir dar du Igorio pažįstami, kurie V. Tumilovičiaus paprašė leisti paskambinti pastarojo mobiliuoju telefonu. Įkaušęs Vladimiras buvo kilniaširdis, tad jo telefono aparatas ėjo iš rankų į rankas. Netrukus naujieji atvykėliai pasišalino ir tuoj po to Vladimiras pasigedo savo telefono. Vyrukas apkaltino Igorį, jog mobilųjį pavogė šio bičiuliai, ir pareikalavo tuoj pat sugražinti arba nurodyti, kaip surasti įtariamuosius. Septyniolikametis grubiai atsikirto, jog tai ne jo reikalas, ir tarp ginčininkų kilo peštynės. Netrukus stumdytis pradėjo ir A. Dubaka su kitu nepilnamečiu, kuris netrukus pabėgo, tikėdamasis atsivesti pagalbą. Atsisukęs A. Dubaka pamatė, kad nors ir būdamas gerokai jaunesnis, Igoris ne tik nemano nusileisti V. Tumilovičiui, bet net sugebėjo pastarąjį parklupdyti keturpėsčią ir intensyviai smūgiuoja jam į galvą bei kitas kūno vietas. Algis, jo paties teigimu, šoko gelbėti draugo ir atitraukęs jį nuo parblokštojo susikibo su Igoriu vienas prieš vieną. Tolesni abiejų įtariamųjų parodymai kiek skiriasi, nes V. Tumilovičius teigia, jog bandydamas atsistoti jis matė, kaip A. Dubaka kažkuo smogė Igoriui, kuris suklupo ir paplūdo kraujais, o tuomet Algis skubiai pasišalino. Tuo tarpu pastarasis tikina, jog nepilnametis jį užvertė ant suolelio ir pradėjo smaugti, todėl Algiui esą nebeliko nieko kito, kaip išsitraukti peilį, kuriuo jis mostelėjo atgalia ranka net nematydamas, kur pataikys.
Bejėgiai gydytojai
Į kairįjį kirkšnį sužeistas Igoris pats paprašė, kad tuo metu į įvykio vietą su kažkur nutvertu kastuvu rankose sugrįžęs jo bičiulis iškviestų greitąją pagalbą. Kol medikai atvyko, kiti muštynes gana ramiai stebėję jaunuoliai išsilakstė. Sužeistasis buvo nugabentas į ligoninę, iki kurios visai netoli. Tačiau nukraujavusiam Igoriui gydytojai pagelbėti jau nebegalėjo. Nužudytasis oficialiai mokėsi "Gerosios vilties" mokykloje, tačiau tą dieną rugsėjo 1-osios iškilmėse nedalyvavo. Dėl piktybinio pamokų praleidinėjimo ir nesimokymo vaikinui pedagogai buvo pasiūlę mokslus tęsti vakarinėje mokykloje. Pavasarį egzaminų nelaikęs nepilnametis buvo tegavęs pažymėjimą apie išklausytą dešimties klasių kursą, tačiau lyg ir ketino mokslus tęsti. Įtakos šiam apsisprendimui turėjo Igoriui gresiantys kaltinimai vienoje dėl vagystės iškeltoje baudžiamojoje byloje. Vaikinas, matyt, tikėjosi, jog mokyklos lankymas bus įvertintas kaip teigiamai charakterizuojanti aplinkybė ir teismas jam skirs švelnesnę bausmę.
Perdūrė skrandį
Pirmasis oficialiai užregistruotas kraujo praliejimas Sedulinos alėjoje nebuvo vienintelis. Vos po poros savaičių kraujas tryško vėl beveik toje pačioje vietoje bei panašiomis aplinkybėmis. Sekmadienio vakarą kone ant gretimo suolelio, kur nužudytas Igoris, buvo įsitaisę keletas vaikinų, tarp kurių sąmojais žarstėsi ir septyniolikametis Vladimiras bei šešiolikametis jo draugas Pavelas. Prie būrelio priėjo dar trys Pavelo iš matymo pažįstami nepilnamečiai. Tarp vieno iš atėjusių vaikinų ir Pavelo dėl prisimintų kažkokių senų sąskaitų kilo konfliktas ir Vladimiras pamėgino užstoti savo bičiulį. Nepilnamečiai nubėgo kiek į šalį ir susikibo ant netoliese esančios vejos, o drauge su jų iniciatoriumi atėję Jevgenijus ir Vadimas tuo metu laikė Pavelą, kad šis nepultų į pagalbą skriaudžiamam bičiuliui. Pavelas galėjo tik stebėti, kaip vyksta peštynės, tačiau netrukus mušeikos trumpam sustingo vienas prieš kitą ir užpuolikas staiga pabėgo. Kai išsilaisvinęs iš jį laikiusių vaikinų Pavelas pribėgo prie Vladimiro, šis pakėlė sportinius marškinėlius ir parodė krauju srūvančią žaizdą pilve. Su perdurtu skrandžiu į ligoninę nugabentas nukentėjėlis buvo skubiai operuotas ir gydomas Reanimacijos skyriuje. Medikų teigimu, jei nekils komplikacijų, sužeistojo moksleivio gyvybei pavojus negresia. Ikiteisminį įvykio tyrimą kuruojantis prokuroras Gedvydas Vaivada tikino, kad netrukus bus sulaikytas ir pagrindinis įtariamasis, nors policijos jau surasti ir apklausti Jevgenijus bei Vadimas vienu balsu tvirtino, jog tą vakarą šį vaikiną matė pirmą kartą. Paieškas kiek apsunkino tai, jog anksčiau šie nepilnamečiai į policijos akiratį nebuvo pakliuvę.
Smurto protrūkis Sedulinos alėjoje gerokai suneramino vietos gyventojus, kurie nepatenkinti čia nesibaigiančiomis jaunimo išdaigomis. Sutikta iš netolimo miškelio su grybais grįžtanti visaginietė net sakė, jog reikėtų pašalinti visus čia sustatytus suolus ir kraujo praliejimas baigtųsi. Tačiau tai nėra problemos sprendimas. Prieš kelerius metus vienas iš dabar nebedirbančių Visagino prokuratūros prokurorų jau bandė užsitikrinti ramybę po savo kabineto langu nupjaudamas metalinį suolelį, ant kurio šurmuliuodavo paaugliai, tačiau tuo vargu ar pastebimai sumažino nepilnamečių nusikalstamumą.
