Kai tik mūsų šalyje pradėjo steigtis kooperatyvai, individualios įmonės, komercinės firmos ir firmelės, laikraščių puslapiuose pasirodė publikacijų apie reketą. Taigi nutiko tokia istorija. Prie vienos firmos biuro laukujų durų sprogo bomba. Po kelių minučių biure suskambo telefonas ir tylus balsas pareikalavo, kad rytojaus dieną, 12 valandą, autobusų stoties daiktų saugojimo kameroje būtų palikta rankinė su 10 000 litų, antraip sprogimas būsiąs gerokai galingesnis.
Kitą dieną buvo sutelktos visos policijos pajėgos. Nuo pat ryto autobusų stoties daiktų saugykla buvo akylai stebima. Lygiai 12 valandą prie nurodytos saugojimo kameros atėjo senutė, atidarė ją, paėmė rankinę su pinigais ir neskubėdama išėjo. Pareigūnams buvo aišku, kad pinigus ji turės kažkam perduoti, tad nusprendė sekti. Sekė senutę gal visą savaitę, kol suprato, kad ji niekam pinigų nė nesiruošia perduoti, o ramiausiai leidžia juos savo reikmėms.
Kai močiutę oficialiai apklausė, paaiškėjo, jog ji apie pinigus sužinojo taip pat telefonu. Po kelias dienas trukusių paieškų visgi pavyko surasti tikruosius reketininkus. Tai buvo du 13 ir 14 metų berniūkščiai, tokiu būdu sugalvoję atkeršyti niurgzlei kaimynei.
