Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nors nepilnametis jonaviškis Ilja Z. visaip bandė kapstytis iš duobės, kurią išsikasė pats, savo rankomis, tačiau "apvynioti apie pirštą" šią bylą nagrinėjusį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Joną Furmanavičių jam nepavyko. Pripažinęs tik 6 klases baigusio, tačiau toliau niekur nesimokiusio bei nedirbusio jaunuolio kaltę, šįsyk teisėjas jį pasiuntė į pataisos namus. Mat iki šiol net tris kartus už įvairius nusikaltimus teistas Ilja Z. nuo paskirtų laisvės atėmimo bausmių išsisukdavo. Arba jų vykdymas būdavo atidedamas, arba nepilnamečio atžvilgiu būdavo pritaikoma amnestija... Dabar galima daryti išvadą, jog tokios priemonės nebuvo naudingos...
Ilja Z., kuriam kitų metų liepą sukaks 18 metų, sumanė pasipelnyti labai paprastu būdu - nakčiai pasilikti vienoje Jonavos parduotuvėje ir iš jos pagrobti vertingų juvelyrinių daiktų. Vėliau, atsidūręs Kauno apygardos teismo teisiamųjų suole, jaunas vyrukas ėmė kategoriškai neigti tai, ką pasakojo per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas, kuomet visi jo duoti parodymai visiškai sutapo su nusikaltimo aplinkybėmis... Taigi tuomet Ilja prisipažino, jog dar 2003-iųjų vasarą (tikslios datos jis pasakyti negalėjo), bevaikštant po J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusį "Iki" prekybos centrą, jam kilo geniali mintis - pavogti juvelyrinių dirbinių ir juos pardavus kurį laiką pagyventi linksmai, be jokių rūpesčių. Tuo metu antrasis parduotuvės aukštas, kuriame ir buvo geidžiamos prekės, darbą jau buvo baigęs. Tačiau ant laiptų užleista širma jam tapo tik gera priedanga. Pralindęs pro ją, vaikinas atsidūrė šalia stiklinių durų. Jos buvo užrakintos. Tačiau ši kliūtis vagišiui pasirodė lengvai įveikiama - mat šalia durų nuo pirmojo iki trečiojo aukšto ėjo ventiliacijos vamzdis. Juo Ilja užlipo iki antrojo aukšto pakabinamų lubų, jas praardė ir pro skylę įšoko vidun. Patekęs į prekybos salę nesnaudė - iš vieno skyriaus atsinešęs jam patikusį krepšį, pasuko prie juvelyrinių dirbinių vitrinų bei stalčių. Jie, lyg tyčia, buvo gerokai pripildyti, nes savininkė buvo neseniai parsigabenusi naują prekių siuntą. Vagišiui tiko viskas - sidabriniai bei auksiniai dirbiniai, auskarai, segės, apyrankės, grandinėlės, žiedai, pakabučiai. Kai krepšys jau buvo pilnas, pasiėmė antrą, į kurį pradėjo krauti jau kitame skyriuje rastus laikrodžius, žiūronus, odines pinigines ir kitus vertingus dalykėlius... Vis dėlto antrasis nešulys Iljai pasirodė per sunkus (vaikinas buvo gana liesas, smulkaus sudėjimo), o laikrodžiai nereikalingi, todėl nusprendė nesivarginti ir šį krepšį palikti. Tiesa, prieš tai vis dėlto "priglaudė" keletą rankinių laikrodžių, žiūronų, piniginių... Tada čiupo krepšį su juvelyriniais dirbiniais ir pro prekybinės salės galinį langą iššoko ant šalia esančios parduotuvės "Sarma" stogelio, o nuo jo sėkmingai liuoktelėjo žemėn. Krepšį, parsinešęs namo, paslėpė savo kambaryje ir apie šią gana sėkmingą "operaciją" suskubo pasipasakoti vienam draugui. Ilja tikino vėliau iš parduotuvės pavogtus papuošalus pardavęs gatvėje nepažįstamiems žmonėms. Gautus pinigus greitai išleido.
Sulaikytas vagišius buvo aiškiai nurodė visas nusikaltimo aplinkybes - kaip pateko į prekybos salę, iš kur pasiėmė krepšius, iš kokių vitrinų į juos krovė juvelyrinius dirbinius, skaičiavimo mašinėles, laikrodžius ir t. t. Vieną kurpinę, prikrautą laikrodžių bei kitų iš jos skyriaus dingusių daiktų, individualiosios įmonės savininkė J. Taločkienė rado kitą rytą po vagystės pastatytą šalia prekystalio... Moteris tikino vis dėlto patyrusi nuostolių už daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Tačiau juvelyriniais dirbiniais prekiavusi UAB "Liudmina" savininkė N. Kolesnikova suskaičiavo žymiai didesnius nuostolius. Iš stalčių bei vitrinų pagrobti įvairūs papuošalai, juvelyriniai dirbiniai buvo įvertinti daugiau nei 38 000 litų...
Kauno apygardos teisme Ilja Z. parodymus pakeitė. Jis ėmė tvirtinti, jog šio nusikaltimo nepadarė, parduotuvės patalpose nebuvo, jokių daiktų nepagrobė. Na ir kas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs - esą tokius parodymus davęs todėl, kad policijos pareigūnai žadėję jį paleisti iš suėmimo. Esą būtent kriminalistai papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes, o jam tiktai belikę viską pakartoti. Kadangi jaunuoliui laisvė buvo labai brangi, jis taip ir padaręs... Į klausimą, kaip pas jį atsirado sidabrinės grandinėlės, kurias jis pardavė vieno pažįstamo žmonai, kaltinamasis paaiškino, jog jas pavogė iš sesers. Beje, tokius sūnaus parodymus bandė patvirtinti ir jo motina, tačiau teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog ji yra suinteresuotas asmuo byloje, šiuos parodymus atmetė.
Už šią vagystę Kauno apygardos teismas Iljai Z. paskyrė dvejus metus nelaisvės, tačiau pridėjus neatliktas bausmes, ji pailgėjo dar 8 mėnesiais. Be to, nuteistasis privalės atlyginti abiejų apvogtųjų įmonių savininkėms įspūdingas sumas, kurios siekia net 40 000 litų. Kadangi nuteistas vaikinas nepilnametis, pinigines teks atverti jo tėvams...
