Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietę Jurgitą Mačiulaitytę (20 m.) gamta apdovanojo tokiais išorės privalumais, kad mergina galėtų garsinti mados kūrėjus, vaikščiodama ant podiumo. Tačiau Jurgitai patogesnis kitas išgarsėjimo kelias - vogti, vogti ir dar kartą vogti.
Niekur nedirbanti ir nesimokanti Jurgita neseniai sumanė pasižvalgyti po ramybe ir dora dvelkiančią įstaigą - Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centrą, esantį Marijampolės miesto centre, judrioje vietoje. Pavakare užėjusi mergina pasisakė gyvenanti smagiais rūpesčiais: tuoj ištekėsianti už užsieniečio, tad norinti daugiau sužinoti apie bažnytinės santuokos ceremoniją. Būsimąją nuotaką priėmusi įstaigos darbuotoja nieko blogo neįtarė, nes tokių klientų minėtame centre būna dažnai. Moteris pasikalbėjo su Jurgita, atsakė į jos klausimus. Padėkojusi už konsultaciją, mergina maloniai tarstelėjo, kad jos išlydėti nereikia, ir, palinkėjusi geros dienos, užvėrė kabineto duris.
Tačiau ne link laukujų durų patraukė "nuotaka". Iš anksto nužvelgusi, kad centro kabinetai neužrakinti ir praviromis durimis, o daugiau darbuotojų lyg ir negirdėti, Jurgita tyliai įėjo į vieną kabinetą. Jos dėmesį sukaustė ant stalo stovintis nešiojamasis kompiuteris "HP Pavilion". Staigiai pačiupusi nusižiūrėtą grobį vagilė nusinešė jį į tualetą ir kruopščiai apdengė popieriniais rankšluosčiais, nes neturėjo jokios rankinės. Jurgitos galvoje sukosi vienintelė mintis: kad tik niekas nepastebėtų tualete paslėpto kompiuterio, kol ji nubėgs į netoliese esančius namus ir pasiims kuprinę.
Pakeliui į namus Jurgita mintijo, ką reikės pasakyti centro darbuotojai, kai po keliolikos minučių sugrįšianti į šią įstaigą.
Pasiėmusi kuprinę Jurgita netrukus vėl mindžikavo prie užrakintų vyskupijos jaunimo centro durų. Paskambinus jas atidarė kitas darbuotojas. Maloniai šypsodamasi mergina kukliai pasisakė jam neseniai čia buvusi dėl konsultacijos, po to užėjusi į tualetą ir jame greičiausiai palikusi savo piniginę, kurios pasigedusi. Drabuotojas patikėjo ir viešnios nelydėjo, nes vyras vis tiek nebūtų užėjęs kartu su ja į moterų tualetą. O Jurgita, sėkmingai aptikusi po rankšluosčiais tebestovintį savo grobį, jį įsidėjo į kuprinę ir kuo ramiausiai išėjo iš centro, dar kartą maloniai atsisveikinusi.
Tą patį vakarą centro darbuotojai pasigedo nešiojamojo kompiuterio, keliese pasvarstė, kur jis galėtų būti pradingęs, ir nutarė, kad tuo metu įstaigoje viešėjo tik dailioji mergina, būsima užsieniečio nuotaka. Kreipusis į policiją ir pavarčius policijos įskaitoje esančias nusikaltusių bei teistų asmenų nuotraukas, ilgiau dvejoti nebereikėjo - "jaunoji" greitai buvo atpažinta.
Pareigūnai, tuoj pat nuvykę į Jurgitos namus, aptiko vyskupijos 5000 litų vertės kompiuterį. Vagilė, matyt, nemanydama, jog taip greitai bus demaskuota, buvo dar nespėjusi jo paslėpti ir nebegalėjo nuneigti ką tik padaryto nusikaltimo.
Dar po kelių dienų apsimetėlė išgirdo Marijampolės rajono apylinkės teismo jai skelbiamą nuosprendį už vagystę - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Tiesa, bausmės vykdymas jaunai nuteistajai atidėtas vieneriems metams. Tai reikštų, jog metus Jurgita gyvens tarsi po didinamuoju stiklu ir tuoj pat keliaus į "zoną", jeigu įvykdys naują nusikaltimą. Tačiau taip - tik teoriškai. Kas gali paneigti, kad jaunos vagilės bus pasigailėta dar ne kartą? Mat pastaroji teismo bausmė Jurgitai Mačiulaitytei yra jau trečioji. Iki šiol įžūlios vagilės vis buvo pasigailima. Užtat nusikaltusią merginą sučiumpantys policininkai juokauja, kad Marijampolėje auga pamaina klaipėdietei Viktorijai Raudonytei (26 m.), kuri dėl menkų vagysčių įkliuvusi jau net 115 kartų!
Eugenijaus NAIKELIO nuotr:
- Jurgita kalbėjo apie vestuves, o mąstė apie vagystę
