Kas įvardins tikrąsias advokato Ruslano Rožkovo nužudymo priežastis?
Julius RIMKUS
Gali patekti į kriminalistikos istoriją
Paskutiniąją 2003-iųjų vasaros naktį (rugpjūčio 31-ąją) Klaipėdoje įvykdyta brutali žymaus uostamiesčio advokato Ruslano Rožkovo (49 m.) žmogžudystė, ko gero, įeis į Lietuvos kriminalistikos istoriją dėl kelių priežasčių.
Pirma, advokatai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žudomi itin retai. Faktas, jog nusikaltėlius ginantys, o ne juos kaltinantys teisininkai retai susilaukia "žulikų" keršto, pasitvirtino ir šįkart - nors tarp daugelio tuoj po žmogžudystės pradėtų tirti versijų tarp pagrindinių pareigūnai minėjo advokato profesinę veiklą, šią versiją jie ir atmetė vieną iš pirmųjų.
Antra, itin mistinėmis aplinkybėmis įvykdyta žmogžudystė buvo atskleista per labai trumpą laiką - dešimt dienų. Šis faktas leistų įvykį tiriantiems pareigūnams vaikščioti aukštai pakeltomis galvomis, jei ne vienas "bet" - paaiškėjo, kad žymų advokatą nužudė ne koks užkietėjęs žmogžudys, ne samdomas žudikas ar finansiškai bei kitaip nuo jo nukentėjęs klientas, o romus, niekuo neišsiskiriantis klasės draugų ir kaimynų mėgstamas šešiolikmetis, gyvenantis advokatų kaimynystėje ir bendraujantis su Rožkovų jauniausiuoju sūnumi. Dar labiau pareigūnų "nuopelnus" menkina pirmieji įtariamojo žudiko Artūro įvardinti kaimyno nužudymo motyvai - neva jis, prisižiūrėjęs amerikietiškų trilerių, svajojęs tapti samdomu žudiku, todėl advokato žudyti ėjęs kaip į "treniruotę".
Po šių, švelniai tariant, keistų žmogžudystės motyvų, kuriais niekas nepatikėjo, netrukus pasitvirtino kilę įtarimai, jog šešiolikmetis tėra kažkieno užsakytos žmogžudystės vykdytojas. Po kelių dienų paaiškėjo, jog tėvo žmogžudystę užsakė jauniausiasis sūnus, devyniolikmetis Ruslanas. Tačiau jo nurodyti žmogžudystės motyvai, patvirtinę nuo pat tyrimo pradžios pareigūnų įvardintas ir iki šiol oficialiai skelbiamas savanaudiškas nužudymo paskatas, irgi kelia abejonių - sūnus neva norėjęs paveldėti tėvų turtus, kuriuos ketinęs pasidalinti su už pusę milijono tėvą nužudyti pasamdytu draugu.
Dabar jau aiškėja, jog ne ši priežastis buvo pagrindinė, nulėmusi tokį nežmonišką ir blaiviu protu sunkiai suvokiamą sūnaus, pavyzdingo studento, poelgį. Šio poelgio motyvus galėtų (ir turėtų) aiškintis ne teisėsaugos, o psichiatrijos specialistai, į pagalbą pasitelkę senuką Froidą. Kadangi ambulatorinė medikų ekspertizė paskelbė abu įtariamuosius esant pakaltinamais, trečiasis (ir pagrindinis) pretekstas šį nusikaltimą įrašyti į Lietuvos kriminalistikos istoriją galėtų būti siejamas su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu (pedofilija).
Buvo biseksualus
Nuo pat tyrimo pradžios tarp visų įvardintų advokato Ruslano Rožkovo nužudymo versijų (buitinis šeimyninis konfliktas, advokato profesinė veikla, jo arba jo šeimos skolos, žudiko maniako, atsitiktinai pakliuvusio į advokato namą, ir kitos versijos) neoficialiai kaip viena iš įtikinamiausių buvo minima ir vadinamoji "meilės" versija, susijusi su advokato seksualine orientacija.
Uostamiestyje niekam, pažinojusiam Ruslaną Rožkovą, nebuvo paslaptis, jog amžiną atilsį advokatas buvo gėjus, teisingiau, biseksualas, toleravęs abiejų lyčių partnerius: oficialiai gyvendamas su žmona Liudmila, irgi advokate, su ja susilaukęs net trijų sūnų, tuo pat metu turėjo ir homoseksualių santykių. Tarp seksualinių advokato partnerių, kalbama, buvo ir tos pačios pakraipos kolegų. Ar ne dėl šios priežasties dalis klaipėdiškių advokatų viešai pareiškė atsisaką ginti R. Rožkovo žudiką, o tyrimo pradžioje itin domėjosi jo eiga ir net pasiskelbė atliksią savo nepriklausomą tyrimą? (Nors jokių šio "tyrimo" rezultatų taip ir nepaskelbė.)
Tai, kad advokatą dėl kažkokių (pavydo, nelaimingos meilės?) priežasčių galėjo nužudyti gėjus - advokato partneris, neoficialiai pradėta kalbėti jau pirmosiomis tyrimo dienomis, juolab kad rasta šiuos įtarimus galėjusių patvirtinti įkalčių. Be to, įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams įtarimų sukėlė itin žiaurus nužudymo pobūdis - peiliu perrėžta gerklė, kraujo klanai. Žmogžudystės braižas kriminalistams priminė prieš keletą metų uostamiestį sukrėtusią garsaus gydytojo nužudymą. Tiesa, tada visuomenei taip ir nebuvo atskleistos tikrosios jaunuolio, nužudžiusio gydytoją, pykčio priepuolio priežastys, nors jas puikiai žinojo bylą tyrę pareigūnai: vaikinas daktarą nužudė keršydamas už tai, kad jį, dar paauglį, gydytojas ne kartą seksualiai išnaudojo.
Atrodo, situacija kartojasi - ir advokato Ruslano Rožkovo nužudymo atveju neketinama garsiai įvardinti to, apie ką jau, redakcijos žiniomis, prabilo kurstymu ir padėjimu nužudyti tėvą įtariamas advokato sūnus Ruslanas. Nes tada paaiškėtų ne tik buvusio advokato netradicinė seksualinė orientacija (einant į Europą tuo jau nieko nebenustebinsi), bet ir tokia jo veikla, kuri Baudžiamajame kodekse įvardinta tam tikru straipsniu. Todėl, mūsų žiniomis, kad nepaaiškėtų tikrosios sūnaus neapykantos tėvui priežastys, itin suinteresuoti netradicine seksualine orientacija garsėjantys advokatai.
Partija tyli
Ruslano Rožkovo laidotuvių dieną Liberalų demokratų partijos, kuriai priklausė ir amžiną atilsį advokatas, nariai surengė vadinamąją tylią protesto akciją prieš smurtą - automobiliais, papuoštais partijos vėliavomis, perrištomis juodais kaspinais, pravažiavo pro visas uostamiesčio teisėsaugos institucijas. Po kelių dienų suėmus nusikaltimo organizatorių bei vykdytoją, partijos nariai neištarė nė žodžio. Tyli jie ir iki šiol ir, matyt, tylės iki grabo lentos - kuriai partijai būtų malonu pripažinti, jog jos narys, visuomenėje gerbiamas teisininkas, nebuvo, švelniai tariant, nei normalus vyras, nei pareigingas tėvas?
