Kai linksmybės baigiasi lytine prievarta
Irena ZUBRICKIENĖ
Su pirmą dieną matomais vaikinais svetimoje aplinkoje nepabūgusiai pašvęsti vilnietei Monikai (21 m.; vardas pakeistas) baigėsi, galima sakyti, tradiciškai: ji patyrė lytinę prievartą.
Iš klubo - į "plotą"
Taip liūdnai Monikai nutiko Marijampolėje, į kurią ji atvyko kelias dienas paviešėti pas draugę. Abi merginos vakarą leido naktiniame klube "Lūna" - jame gerokai užsibuvo. Čia panelės susipažino ir daugiau bendravo su trimis jaunuoliais. Kai buvo nutarta palikti klubą, Monika, išsiskyrusi su drauge, kuri tęsti linksmybių nebenorėjo, pasuko su minėtais jaunuoliais į vieno jų namus Marijampolės pakraštyje - gana toli nuo "Lūnos".
Bute kompanija tęsė pažintį, pokalbius, neapsiėjo ir be alkoholio. Apie penktą valandą vienas iš vaikinų, Raimondas (21 m.), anot Monikos, nusitempė ją į vonios kambarį ir užsirakino. Jis nedviprasmiškai pareiškė norįs pasimylėti. Merginai nesutikus, jaunuolis savo aukai grasino ir pasiekė tai, ko norėjo. Monikos teigimu, Raimondas buvo grubus ir žiaurus. Mergina sako šaukusis pagalbos, tačiau niekas iš bute buvusių vaikinų jai nepadėjo. Esą tik kartą kažkuris paklebeno vonios duris ir nuėjo.
Kai netrukus vilnietė išėjo iš buto, ji paskambino savo tėvams. Šie ne tik patarė kreiptis į policiją, bet ir patys skubiai leidosi kelionėn į Marijampolę.
Žagintojas norėtų atsiprašyti
Policijos pareigūnai, išklausę Monikos, iš karto nustatė įtariamąjį ir jo draugus, galimus įvykio liudininkus. Marijampolietis Raimondas. G., kurį vilnietė įvardino kaip jos skriaudiką, pirminiais duomenimis, neneigė nei buvusių lytinių santykių, nei grubaus elgesio su mergina, tik neva negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgęs. Policijoje jis elgėsi gana mandagiai, tikino besigailįs ir pasiruošęs vilnietės atsiprašyti.
Įtariamasis po apklausos buvo išleistas į namus, pasirašęs pasižadėjimą niekur neišvykti. Jis jau turėjęs reikalų su teisėsauga - anksčiau teistas 2 kartus už viešosios tvarkos pažeidimus. Raimondas oficialiai yra nevedęs, tačiau turi draugę ir mažametį vaiką. Marijampoliečiui gresia laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų.
Įvykį tiriantys pareigūnai, neneigdami, kad įvykdytas sunkus nusikaltimas, vis dėlto neslėpė, jog pati Monika elgėsi ne taip, kaip turėtų elgtis save gerbianti mergina. Esą jai nereikėjo vienai eiti su nepažįstamais vaikinais į svetimą pastogę mažai pažįstamame mieste. Kita vertus, kaip pritarė taip Moniką "nuteisę" pareigūnai, merginos sutikimas dalyvauti vaišėse nereiškė, kad ji privalanti tenkinti ir kompanijos draugų lytinę aistrą. Tačiau, kaip anksčiau "Akistatai" yra sakęs Vilniuje dirbantis žinomas advokatas Zigmas Pečiulis, vyrų ir moterų psichologija šiuo klausimu labai skiriasi: moteris, sutikusi dalyvauti linksmybėse, gali ir neturėti minčių apie būsimą lytinį artumą - jai užteks geros nuotaikos ir bendravimo "per atstumą", o vyras moters sutikimą kartu linksmintis dažniausiai supranta kaip jos norą "patirti viską iki galo".
Svarbu - pagalba aukai
Gal vilnietė Monika tokių skirtingų lyčių psichologijos subtilybių dar neišmanė, todėl nukentėjo. Viena, už ką ją tikrai pagirtų darbo su žagintojų aukomis patirtį turintys specialistai, tai merginos ryžtas kreiptis į policiją. Palangoje dirbanti gydytoja psichoterapeutė Jūratė Lažinskienė įsitikinusi, kad nebaudžiami žagintojai nusikalsta toliau - ieško ir randa naujų aukų. Nuo tokių skriaudikų nukentėjusios merginos (ir moterys) neretai nutaria tylėti, nes joms ir gėda pasakotis, ir graužia savotiškas kaltės jausmas, kad nepavyko išvengti žagintojo aukos dalios. Anot gydytojos J. Lažinskienės, tokiai merginai pirmiausia reikėtų įdiegti, kad nusikaltimo auka yra nekalta - kalti tik nusikaltėliai, ir patarti "negraužti" savęs, jog atsidurta būtent toje vietoje ir tuo laiku. Žagintojų aukų, nusprendusių tyliai gyventi su savo kančia, gydytoja paklaustų: "Negi nori nuslėpti nusikaltimą ir šitaip būti nusikaltėlių bendrininkė?"
- Labai svarbu, kaip elgiasi ir šalia tokios aukos esantys jos artimiausi žmonės, - sakė gydytoja. - Pirmas žingsnis - nuraminti nukentėjusiąją, ją glostyti, paguldyti, užkloti, leisti išsimiegoti, pailsėti. Jokiu būdu netardyti, jeigu pati nenori kalbėti, ir nepriekaištauti. Reikia kantriai išlaukti tą tylėjimą, o jeigu nukentėjusioji nori išsikalbėti, tuomet dėmesingai išklausyti. Jeigu pasakodama vėl susigraudino ir nutilo, būtina kantriai laukti vėl - neskatinti skubėti. Ir dar: jeigu artimieji irgi dvejoja, ar kreiptis į policiją, ar ne, tai tik blogina žagintojo aukos savijautą.
Tiems, kas mano nesugebantys deramai padėti tokiai aukai, gydytoja linkusi patarti skambinti į psichologinės pagalbos tarnybas (linijas) ir paklausti, ką daryti. (Telefonų numerius pasakytų įvairią informaciją teikiančios tarnybos.)
Kreiptis į policiją žagintojų aukoms pataria ir didelę darbo policijoje patirtį turintis buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Anot jo, antraip lytinį smurtą patyrusią moterį visą gyvenimą lydės tokia būsena - savigrauža, šokas, stresas, kaltės ir gėdos jausmas.
2008 12 10
