Įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministero šiemet liepą išleistas įsakymas, ribojantis vaikų iki 6 metų įvaikinimą užsieniečiams. Teigiama, jog ne vienerius metus įtėvių laukiančių vaikų likimas nepasikeis.
Ar naujoji tvarka nenuskriaus globos namų auklėtinių, kurių užsienyje laukia šeima ir geresnis gyvenimas? Į šį klausimą atsakymo ieškojo "Vakarų ekspreso" žurnalistai.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė juos patikino, kad vaikus iki 6 metų neva noriai pasiima ir palikuonio negalinčios susilaukti Lietuvos šeimos.
"Pirmumą įsivaikinti mažus vaikus turime suteikti savo piliečiams", - pabrėžė ji.
Tačiau Įvaikinimo tarnybos direktorė pripažino, jog dauguma lietuvių šeimų pageidauja ne tik mažamečių, bet ir visiškai sveikų vaikų. Tokių yra mažuma. Tuo metu užsieniečių neatbaido net ir rimtų sveikatos sutrikimų turintys mažyliai.
Todėl, patikino O. Tarvydienė, kitų valstybių piliečiams bus ribojamas tik sveikų mažamečių įvaikinimas. "Tačiau tam, kad įsivaikintų sveikatos problemų turintį mažylį, užsieniečiai privalės pateikti specialius dokumentus", - pridūrė ji.
Iki šiol kasmet iš Lietuvos išvykdavo apie 60 vaikų, dauguma jų - iki 6 metų amžiaus.
Pagal naująją tvarką kitų šalių piliečiams per metus bus leista įsivaikinti tik du sveikatos sutrikimų neturinčius tokio amžiaus vaikus.
Vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai pripažįsta, kad pasikeitimai įvaikinimo srityje - smūgis ne tik užsieniečiams, bet ir beglobiams vaikams. Kitų šalių piliečiai vaikų ieško Lietuvoje, kadangi pas mus įvaikinimo procedūra, palyginti su Vakarų šalyse veikiančia tvarka, yra daug paprastesnė - šeimai tereikia norėti vaiko, būti sveiko proto ir turėti pastovias pajamas. Lietuvoje įvaikinimo procedūra paprastai trunka iki 3 mėnesių, o Vokietijoje, Italijoje, JAV ir kitose šalyse - 2 ir daugiau metų.
Girulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė pažymi, kad pagrindinė priežastis, kodėl mūsų vaikai turi didžiulę paklausą tarp užsieniečių, yra ta, jog Vakarų šalyse yra labai nedaug globos namų. O porų, negalinčių susilaukti palikuonio, yra nemažai.
Pažangiose valstybėse yra nedaug beglobių vaikų, kadangi aktyviai dirbama su vadinamosios biologinėmis šeimomis.
Šiandien įtėvių laukia net 700 Lietuvos vaikų. Dokumentus įvaikinimui yra pateikę 70 mūsų šalyje gyvenančių šeimų ir 300 šeimų iš Italijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir kt.
Nors užsieniečių porų yra bemaž 5 kartus daugiau, pasak Įvaikinimo tarnybos direktorės O. Tarvydienės, pastaruoju metu ir Lietuvoje padaugėjo šeimų, norinčių įsivaikinti.
Tiesa, pašnekovė neslėpė, jog norą turėti dukrą ar sūnų lietuvius pastūmėjo ir šiemet nuo liepos 1-osios įsigaliojęs įstatymas, pagal kurį valstybė skiria vieno tūkstančio litų vienkartinę išmoką už įvaikintą vaiką.
