Pakruojo rajono policijos pareigūnai drauge su kolegomis iš Kauno ir Kriminalinės policijos biuro tebeieško dar kelių įtariamųjų, dalyvavusių Guostagalio kaimo gyventojos Emilijos Samavičienės (75 m.) nužudyme. Garbaus amžiaus senolės kūnas dar sausio 4 dieną buvo surastas savo namų kambaryje, kuriame įrengta parduotuvė.
Apiplėšimas ir nužudymas
Apie tai, jog įsibrauta į E. Samavičienės namus, apie vidurnaktį Pakruojo rajono policijos komisariato policijos budėtojui telefonu pranešė kitoje šio namo pusėje gyvenantis nelaimėlės sūnus Saulius (33 m.). Vyriškis tikino, kad į motinos butą kažkas pateko išdaužęs jos miegamojo lango stiklus. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai aptiko ne tik išdaužtus stiklus, bet ir baisią netvarką miegamajame bei lentynomis per pusę padalintame kambaryje, kuriame įrengta parduotuvė. Šeimininkės asmeniniai rūbai ir kiti daiktai buvo ištraukti iš spintos ir išdraikyti ant grindų, o parduotuvėje mėtėsi iš lentynų bei prekystalių išverstos prekės. Kasos aparato stalčius buvo išlaužtas.
Į laidotuves - lydimas pareigūnų
E. Samavičienės kūnas su durtine žaizda nugaroje aptiktas parduotuvėje. Moteris gulėjo kniūbsčia kraujo klane. Atidžiau apžiūrėję negyvėlę ekspertai aptiko ir daugiau nedidelių žaizdų, kaip manoma, padarytų įremiant peilį į kūną, kai aukai buvo grasinama. Supjaustytos ir nelaimėlės plaštakos. Spėjama, jog senolė bandė pasipriešinti užpuolikams, tačiau jėgos buvo nelygios. Apklausiant nužudytosios sūnų Saulių Samavičių, pareigūnams kilo įtarimas, jog prie motinos nužudymo galėjo prisidėti jis, mat negalėjo įtikinamai paaiškinti kai kurių aplinkybių. Nuostabą kėlė ir tai, jog kitame namo gale gyvenantis Saulius teigė negirdėjęs jokio triukšmo motinos pusėje, nors jis turėjęs būti tikrai nemažas. Paaiškėjus, jog pastaruoju metu S. Samavičius su motina nesutarė ir kartais jų ginčai baigdavosi kone muštynėmis, vyriškis tapo įtariamuoju ir buvo sulaikytas dviem paroms. Net į motinos laidotuves S. Samavičių policijos pareigūnai prie kapo duobės su palyda atvežė tarnybiniu automobiliu ir tuoj pat išsivežė atgal. Tačiau ne tik Samavičių kaimynai, bet ir dauguma šią šeimą pažinojusių guostagališkių netikėjo, jog Saulius galėjo nužudyti motiną. Anot bene artimiausios kaimynės Stasės Simonaitienės, S. Samavičius motiną nuoširdžiai mylėjo ir dažni jų vaidai būdavo labai trumpalaikiai. Emilija priekaištaudavo sūnui, kai šis namo parsirasdavo išgėręs, ir bambėdavo, kad jam pats laikas susirasti žmoną, kuri jį "kietai prigriebtų". Saulius juokais atsikirsdavo, jog visos mamos jam peršamos nuotakos arba nepakankamai gražios, arba neišleidžia iš burnos cigaretės, arba taip pat nespjauna į taurelę. Žinoma, tarp motinos ir sūnaus buvo ir rimtesnių susikirtimų, tačiau, pasak pažįstamų, S. Samavičius net išgėręs nebūna agresyvus, vengia fizinių konfliktų. Prieš keliolika metų, kai buvo laidojamas tėvas, į laidotuves Saulių taip pat atlydėjo uniformuoti vyriškiai, mat jis tuomet atlikinėjo privalomąją tarnybą kariuomenėje, tačiau tuokart atgal sugrįžti jam nebereikėjo...
Savininkas negalėjo nustatyti nuostolių
Nors Kristaus amžiaus sulaukęs senbernis buvo motinos namuose atidarytos parduotuvėlės juridinis šeimininkas, faktiškai čia šeimininkavo senoji Emilija, iki pat pensijos dirbusi pardavėja "valdiškose" parduotuvėse, tad prekybiniuose reikaluose orientavusis kaip žuvis vandenyje. Saulius negalėjo net apytiksliai pasakyti, kas iš parduotuvės pagrobta, nes kone visos sąskaitos ir dokumentai buvo permirkusios nužudytosios krauju, tapę beveik neįskaitomi. Todėl nustatinėjant padarytus nuostolius ekspertų laukia ilgas ir sunkus darbas. Nors S. Samavičius savo automobiliu atgabendavo į parduotuvę dalį prekių, tačiau jų pristatydavo ir kiti tiekėjai. Vis dėlto pavyko nustatyti, kad pagrobta šiek tiek alkoholinių gėrimų ir rūkalų, kitokių prekių bei nedidelė pinigų suma.
Atsarginis variantas - žmogžudystė
Netrukus ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams pavyko užčiuopti tikrąjį šio nusikaltimo kamuolio siūlo galą, už kurio truktelėjus vienas po kito į įvairių rajonų areštines nukeliavo net šeši įtariamieji. Dauguma jų - kauniečiai, kiti - Pakruojo rajono gyventojai. Įtariamieji po skirtingas areštines išskirstyti todėl, kad negalėtų susitarti dėl būsimų parodymų. Kaip jau minėta, dar keli jų bendrininkai tebeieškomi, todėl teisėsaugininkai kol kas neskelbia sulaikytų įtariamųjų pavardžių. Jau po pirmųjų apklausų paaiškėjo, kad gauja į Guostagalio kaimą užsuko atsitiktinai. Anksčiau "zonoje" už įvairius smurtinius nusikaltimus ir vagystes drauge kalėję vyrukai, kurių vyriausiajam vos per trisdešimt, o jaunėliai tik peržengė pilnametystės ribą, planavo apiplėšti sodybą gerokai toliau esančiame kaime. Po Naujųjų metų sunkiai išsipagiriojanti "tarpmiestinė brigada" į nusikalstamą žygį patraukė vėlyvą vakarą, bet jų užmačias sutrukdė ar nusižiūrėtoje sodyboje jau stovėjęs, ar netikėtai į ją užsukęs automobilis. Nors tarp plėšikų buvo ir jau ne po kartą teistų vaikinų, pasikeitusios aplinkybės juos sutrikdė ir niekdariai, bijodami sulaukti pasipriešinimo, atsitraukė. Vėliau kai kurie iš jų pareigūnams aiškino, jog "pabėgo todėl, kad visi bėgo". Tačiau likti be grobio, kai vis labiau kankino pagirių kančios, nesinorėjo, todėl vietiniai sėbrus nusivedė į S. Samavičiaus, kurio, kaip paaiškėjo, niekas anksčiau nė nepažinojo, parduotuvę. Tiesa, atrodo, kad kauniškiai gana paniekinamai nužvelgė, jų manymu, per daug iškilmingai "parduotuve" pavadintą patalpą, tačiau dalyvauti apiplėšime neatsisakė. Grobis buvo gerokai menkesnis nei tikėtasi, o atsakomybę už žmogžudystę teks dalintis visiems. Kol kas teismas leido įtariamuosius suimti nuo vieno iki trijų mėnesių, o areštinėje kiek daugiau nei parą praleidęs Saulius Samavičius jau išleistas į namus. Tiesa, oficialiai įtarimai vyriškiui bus panaikinti tik atlikus tam tikrus procesinius veiksmus. Nors, pasak ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdančio prokuroro, S. Samavičius jokių pretenzijų motinžudyste jį įtarusiems teisėsaugininkams neturi, jo bus atsiprašyta.
