Remigijus RAINYS
Remdamasis klasikine pedagogika kone kiekvienas atsakytų, kad dažniausiai vaikai seka tėvų pėdomis, o jaunesnieji broliai mėgdžioja vyresniųjų elgesį, tačiau taisyklių be išimčių, matyt, nebūna. Ne veltui, anot posakio, teigiama, jog susirgę medikų vaikai būtinai "pasigaus" pačias sudėtingiausias ligos komplikacijas, o didžiausi chuliganai - pedagogų atžalos. Biržuose nutikusi istorija taip ir traukia pratęsti ankstesnįjį posakį, priduriant frazę apie advokatų vaikus, tačiau tenykštės advokatės Nijolės Petkevičienės profesija su jos sūnų nuopuoliu greičiausiai neturi jokių sąsajų, ko nepasakysi apie aklą motinos meilę ir savotišką vaikų auklėjimo supratimą.
Baubukai virsta Baubais
Kai Laurynui ir Klaudijui Petkevičiams tebuvo atitinkamai treji ir ketveri metukai, jų mama Nijolė, baimindamasi, kad mažyliai nelįstų į daugiabučio, kuriame tuomet gyveno šeima, rūsį, pasakė, kad jame gyvena Baubas. Broliai tuo patikėjo ir apie tariamą pabaisą pasakodavo kiekvienam sutiktajam, todėl netrukus kiemo draugai Baubais ar Baubukais pravardžiavo jau juos pačius. Tos pačios pravardės vaikinus lydėjo ir mokykloje, tad savo elgesiu broliai stengėsi jas pateisinti. Nors N. Petkevičienė tikina su vaikais iki pat paauglystės neturėjusi jokių problemų, tačiau pedagogai ir bendramoksliai teigia, kad savo užsispyrusius charakterius ir nenorą paklusti bendrai tvarkai Baubukai demonstravo nuo pat pirmosios klasės. Anot juos pažįstančiųjų, ypač smarkus buvo jaunėlis Klaudijus, dėl mažiausios smulkmenos paleisdavęs į darbą kumščius. Paauglys jis jau buvo vienas iš Biržų gatvėmis besivalkiojančios ir bendraamžius terorizuojančios gaujos lyderių. Bandydami būti panašūs į "tikrus mafiozus", vaikinai, pasak tuometinio nepilnamečių reikalų inspektoriaus, balansavo ties administracinių teisės pažeidimų ir net nusikaltimų riba. K. bei L. Petkevičių ir panašių į juos niekdarių suburtus padaužas biržiečiai praminė "Baubų gauja" ir stengdavosi nepasipainioti jiems kelyje. Kuo toliau, tuo įžūliau besielgiantys broliai pradėjo atvirai konfliktuoti su policijos pareigūnais, gatvėje šlaistydamiesi neblaivūs, o jaunėlis Klaudijus dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo dažnai būdavo atvesdinamas į policiją ir tik mamos autoriteto bei pastangų dėka konfliktai tyliai užgesdavo. Galbūt dėl to, jog daug kas būdavo atleidžiama, agresyvusis Klaudijus nepadarė rimtų išvadų net tada, kai išvengė teisminio persekiojimo policijos komisariate jį apklausiančiam pareigūnui suplėšęs uniformą.
Nuo reketo iki žmogžudystės
Pirmą kartą Klaudijus buvo teisiamas už turto prievartavimą, mat įkliuvo iš savo bendraamžio reikalaudamas pinigų. Nuosprendžio vykdymas jam buvo atidėtas trejiems metams. Nuteistasis taip pat buvo įpareigotas atidirbti 900 valandų viešųjų darbų. Pritaikius Užkardymo įstatymą Klaudijus naktį privalėjo būti namuose, nesilankyti dviejose Biržų kavinėse ir nebendrauti su teismo nurodytais asmenimis, tarp kurių buvo Richardas Komas (26 m.), Pagaičiškių kaime gyvenantis smarkuolis, ketveriems metams patekęs į pataisos darbų koloniją už bandymą išžaginti. Tačiau kaip tik su bausmę jau atlikusiu Richardu tuo metu devyniolikametis Klaudijus 2001 metų sausio 1-osios naktį lydėjo į namus gerokai įkaušusį Vidą Stapulionį (34 m.), pareigūnams žinomą kaip anksčiau teistą butvagį, pravarde Lenkas. Kompanijoje buvo ir ketvirtas, taip ir nenustatytas asmuo. Kilučių gatvėje, netoli bendrovės "Tyla", tarp neblaivių vyriškių kilo konfliktas, per kurį R. Komas ir K. Petkevičius peiliu subadė ir suspardė V. Stapulionį. Egzekuciją nutraukė atskubėję policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė muštynes per langą pastebėjęs netoliese gyvenantis biržiškis. Vienam šio konflikto dalyviui pasprukus V. Stapulionis buvo nugabentas į ligoninę, o kiti du jaunikaičiai uždaryti į areštinę. Kitą dieną nelaimėlis mirė, o teismo medikai konstatavo, jog mirčiai paviršutiniai peilio dūriai įtakos neturėjo, nes Vido Stapulionio mirties priežastis - nuo spyrių į smegenis išsiliejęs kraujas. Kadangi vieno iš įtariamųjų motina - Biržuose praktikuojanti advokatė, etikos sumetimais tolesnis bylos tyrimas buvo perduotas Utenos rajono apylinkės prokuratūrai. Tuo pat metu Biržuose buvo tiriama K. Petkevičiui dėl automobilio vagystės iškelta baudžiamoji byla, mat jo tėvų sodybos, kurioje gyveno ir Klaudijus, užrakintoje daržinėje buvo surastas pavogtas automobilis "VW Golf". Petkevičiai tvirtino nežiną, kas ten pastatė vogtą automobilį, nors raktus nuo daržinės turėjo tik šeimos nariai. Ši byla buvo nutraukta, o dėl žmogžudystės R. Komą ir K. Petkevičių teisė Utenos rajono teismas. Klaudijui Petkevičiui buvo paskirta griežta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o Richardui Komui - 9 metai nelaisvės. Jau atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose Klaudijus susituokė ir tikisi, kad bausmė jam bus sušvelninta, tačiau naujasis Baudžiamas kodeksas už tokius nusikaltimus numatomas bausmes tik sugriežtino.
Imtynininko vakarėliai
Būdamas nekokios sveikatos, baigęs pagrindinę mokyklą Laurynas Petkevičius nesimokė ir neturėjo nuolatinio darbo. Jaunuolis kelis kartus buvo išvykęs padirbėti į užsienį, bet sugrįžęs tėvams skųsdavosi, jog tai jam per sunku. Iki šiol į nusikaltimus neįsivėlęs L. Petkevičius buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus. Laurynas mėgo pasirodyti viešose vietose neblaivus, o kartą naktį net įsikorė į šviesoforo stulpą. Kas tą nelemtą šių metų sausio savaitgalio vakarą jį pakvietė į Vytauto gatvėje butą nuomojančio Ramūno Komo (27 m.) "palocius", nežinia, nes su pastaruoju metu bušido stiliaus kovose be taisyklių išgarsėjusiu, už plėšimą jau teistu vyriškiu jis nesibičiuliavo, nors Ramūnas - Richardo, nuteisto drauge su Klaudijumi Petkevičiumi, brolis. Imtynininko bute dažnai vykstantys triukšmingi vakarėliai su merginomis ir gausiomis alkoholinių gėrimų atsargomis jau seniai įkyrėjo kaimynams, tačiau į jų raginimus aprimti būdavo atsakoma tokiomis necenzūrinių žodžių kaskadomis, jog dar kartą čia užeiti nebekildavo noras. O skųstis policijai žmonės bijojo...
Pažymėtas likimo ženklu
Tą vakarą, be jau minėto buto šeimininko ir Lauryno, prie gėrimais apkrauto stalo sėdėjo bičiuliai Aurelijus Nakvosas (31 m.), Garis Barkauskas (27 m.) ir anksčiau Lapiškių kaime gyvenęs Egidijus Visockas (23 m.). Kompaniją puošė kelios merginos, kurios, pirminiais Duomenimis, ir tapo vėliau kilusio konflikto priežastimi. Lauryno bendraamžis Egidijus (23 m.) šiame būrelyje buvo vienintelis neteistas ir vienintelis dirbantis. Prieš kelerius metus iš kaimo į Biržus ieškoti darbo atvykęs jaunuolis apsistojo pas čia gyvenančią seserį. Pradžioje Egidijus buvo įsidarbinęs skerdykloje "Agaras", tačiau susižalojęs ranką pasitraukė. Vėliau įsidarbino "Biržų duonos" kepykloje ir labai šį darbą brangino, nors dirbti E. Visockui buvo nelengva, nes dar vaikystėje buvo nušalęs rankas ir nuo tol kai kurie sąnariai liko nelankstūs. Vaikinas dažnai aplankydavo kaime gyvenančius tėvus. Kartais su juo atvažiuodavo ir jau minėti Garis, Aurelijus bei Ramūnas. Policijos pareigūnai buvo perspėję E. Visocko tėvus dėl sūnaus netinkamų pažinčių, tačiau Egidijus teisindavosi, jog tai vieninteliai jo draugai Biržuose. Veikiausiai jaunuolį traukė Ramūno jėga bei sportiniai laimėjimai, nes Egidijus buvo tarsi pažymėtas lemties ženklu ir nuolat patekdavo į nepavydėtinas situacijas. Kartą paskolinęs Paršu pramintam biržiškiui 300 litų ir paprašęs skolą sugrąžinti, vietoj pinigų vaikinas susilaukė dūrio peiliu. Skolininkas taikė ašmenimis Egidijui į pilvą, tačiau šis suspėjo prisidengti ranka. Be medikų pagalbos tuokart neapsieita. Kitąsyk gydytojai E. Visockį gelbėjo, kai peiliu jam buvo perdurtas pilvas švenčiant Naujuosius metus.
Trečias kartas nemelavo
Pirminiais duomenimis, konfliktas užstalėje kilo dėl merginos. Kažkuris iš puotaujančiųjų spyrė į galvą Laurynui ir šis susikibo su Egidijumi. Nejuokais vienas kitą taršančių jaunuolių, anot kitų puotos dalyvių, jie nesugebėjo išskirti, nors tai ir keistai skamba žinant apie R. Komo pergales bušido ringe. Kai pagaliau L. Petkevičius nuskubėjo į virtuvę atšaldyti sumuštos kaktos po tekančiu vandeniu, iš paskos atskubėjęs Egidijus tarsi bandė tęsti muštynes. Jaunuoliams susistumdžius Laurynas griebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir šmaukštelėjo juo jau į koridorių išstumtam bendraamžiui į krūtinę. Tačiau tolesnio tyrimo metu tokia įvykių eigos versija gali gerokai keistis. Kilus sumaiščiai L. Petkevičius iš buto pasišalino, o kiti sugėrovai iškvietė greitąją pagalbą, tačiau jos belaukdami sumanė E. Visocką nugabenti į ligoninę patys. Atvežę sužeistąjį į gydymo įstaigą ir nieko nepaaiškinę, "geradariai" pasiskubino dingti. Trečią kartą sunkiai sužeisto Egidijaus gyvybės medikai išgelbėti nebesuspėjo, o įtariamuosius policija netrukus sulaikė tame pačiame bute. Tik Lauryną Petkevičių apie vidurnaktį policininkai pakėlė iš lovos tėvų namuose. Apklausiamas jis pradžioje tvirtino pas R. Komą visai nebuvęs, o vėliau "prisiminė", jog ten buvo trumpam užsukęs dieną. Biržų teismas leido įtariamąjį L. Petkevičių suimti dviem mėnesiams. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai norėjo, jog kuriam laikui būtų suimti ir kiti trys šių įvykių dalyviai, virš kurių galvų dar tebekabo įtarimo šydas, tačiau jiems buvo parinktos kitos kardomosios priemonės. Biržų rajono apylinkės prokuratūroje sprendžiamas klausimas, ar ir šios žmogžudystės tyrimo vėlgi dėl tų pačių etikos sumetimų neperdavus kurio nors kito rajono teisėsaugininkams.
