Kurortinėje Indonezijos Balio saloje įvykdyti teroristiniai išpuoliai rojumi vadintą salą pavertė tikru pragaru. Vienas sprogstamasis užtaisas buvo padėtas šalia JAV generalinio konsulato Denpasare, kitas sprogimas nugriaudėjo Manado mieste. Didžiausias teroro aktas įvykdytas Kutoje, prie diskotekos susprogdinus sprogmenų prikrautą automobilį. Žuvo per 190 žmonių, mažiausiai dar keli šimtai sužeista. Didžioji dalis žuvusiųjų ir sužeistųjų - užsienio turistai ir poilsiautojai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Švedijos ir kitų valstybių. Minios turistų skubiai paliko salą ir kažin ar kada nors čia besugrįš. Atsakomybės už teroristinius išpuolius niekas neprisiėmė, tačiau Indonezijos salose veikia nemažai teroristinių grupuočių, tad per pastaruosius trejus metus ginkluotų išpuolių bei sprogimų netrūko. Tik Balio sala jau daugelį metų buvo laikoma saugumo oaze socialinių ir religinių konfliktų draskomoje Indonezijoje. Spėjama, kad išpuolius galėjo surengti musulmonų ekstremistai, siekiantys Indonezijoje sukurti islamo valstybę, o vėliau ją sujungti su Malaizija bei Filipinais, t. y. sukurti "bendrą islamo valstybę".
Balis populiariu kurortu tapo maždaug prieš 25 metus, kai čia savo viešbučius pastatė stambiausi pasaulio viešbučių tinklai "Sheraton", "Hilton", "Ritz Carlton" ir kiti. Kasmet egzotišką salą aplankydavo apie 1,4 milijono turistų, todėl sprogimas prie diskotekos - skaudus smūgis turizmo industrijai, kuri Indonezijos ekonomikoje sudaro 12 procentų. Turizmo versle dirba beveik šeši milijonai žmonių, tad turistų pasitraukimas skaudžiai atsilieps neturtingai šaliai. Jau savaitės pradžioje dolerio kursas nacionalinės valiutos atžvilgiu pakilo 255 rupijomis, o tai reiškia, kad visi pajamas rupijomis gaunantys šalies gyventojai nuskurdo beveik dešimčia procentų. Po teroristų išpuolio automatiškai krito su turizmo verslu susijusių aviakompanijų ir turizmo firmų akcijų vertė. "Air France" akcijos atpigo 4,67, "Lufthansa" - 0,45, o viešbutį Balyje turinčios Prancūzų firmos "Accor" - 2,62 procento.
Tiesioginiai turizmo industrijos nuostoliai - tik dalis visam regionui gresiančių pasekmių. Pietrytinės Azijos šalys atsargiai ieškojo besibaigiančios finansinės krizės požymių, o dabar jau baiminasi, kad paaštrėję musulmoniškojo pasaulio santykiai su Vakarais turės negatyvių padarinių. Prognozuojama, kad investitoriai Pietrytinę Aziją laikys rizikinga vieta verslui, o tai turės įtakos akcijų kainoms, nacionalinių valiutų kursams ir pelnui, gaunamam iš obligacijų. Tai atbaidys tiesioginius užsienio investuotojus, o esant tokiam saugumo lygiui vargu ar naujoms kapitalinėms investicijoms ryšis ir vietiniai investuotojai. Trumpalaikės naudos, turistams palikus Indoneziją, turės gal tik Tailandas. Bankokas jau paskubėjo pareikšti, jog garantuoja visišką saugumą atvykėliams į jų šalį, bet kuo europiečiui, o juo labiau amerikiečiui turistui skiriasi Malaizija ir Indonezija?
Išjudintas ir antrasis Indonezijos ekonomikos ramstis. Šalis yra OPEK (naftą išgaunančių šalių) organizacijos narys. JAV po Indonezijos įvykių 11 centų išaugo naftos atgabenimo kainos ir tai gali būti naujo naftos kainų kilimo pradžia. Kyla abejonių dėl naftos tiekimo stabilumo ir patikimumo. O per Pietryčių Aziją kasdien transportuojama apie ketvirtadalis pasaulinės naftos. Koks nors tanklaivio, sakykim, Malakos sąsiauryje užpuolimas suduotų skaudų smūgį nuo šios žaliavos labai priklausančioms Japonijai, Kinijai ir Korėjai.
Dar viena regiono nelaime gali tapti Vakarų kompanijų veiklos įšaldymas. Pietrytinėje Azijoje pastatytos garsiausių pasaulio firmų produkcijos surinkimo gamyklos tapo septintojo dešimtmečio regiono šalių ekonominio stebuklo pagrindu. Sunku prognozuoti, jog korporacijos perkels savo veiklą į trečiąsias šalis, tačiau tai, kad jos nebeplės ,- neabejotina.
Pagaliau galutinai destabilizuoti padėtį regione gali specialios karinės operacijos, mat JAV čia turi įspūdingą karinį kontingentą. Net sėkmė kovoje su vietiniais fundamentalistais Indonezijai ir jos kaimynėms gali virsti "Piro pergale", nes apie turizmo atgimimą, tegul ir neartimoje perspektyvoje, reikėtų pamiršti.
Visų galimų teroristinio akto pasekmių pasaulinių įvykių raidai neįmanoma numatyti. JAV prezidentas Džordžas Bušas jau pareiškė, kad šis "bailus aktas" dar labiau sustiprino jo pasiryžimą nubausti Sadamą Huseiną, nors pagrindinį vaidmenį tiriant išpuolį vaidinančios amerikiečių specialiosios tarnybos apie įtarimus neteikia jokios informacijos. Ir ne todėl, kad tai - tardymo paslaptis. Įvykių sąsajos su Sadamu Huseinu ar "Al Qaeda" įtikinamai įrodyti nepavyko, tad amerikiečiai savo prezidentui gali iškelti neparankų klausimą: kodėl visos jėgos metamos prieš Bagdado tironą, kai jiems gresia daug realesnis pavojus iš tautybės neturinčių teroristų Pietrytinėje Azijoje. Indonezijos islamistų lyderis jau atmetė bet kokius kaltinimus islamiškiesiems radikalams, sprogimus priskyręs... amerikiečių specialiosioms tarnyboms.
Iki šiol Indonezija ir Malaizija nefigūravo nei Amerikos priešų, nei šalių, kuriose egzistuoja rimtų teroristinių aktų galimybė, sąrašuose, nors Indonezijos, daugiausia gyventojų turinčios musulmoniškos šalies, gatvėse kone kasdien rengiamos antiamerikietiškos demonstracijos. Tačiau Jungtinėms Amerikos Valstijoms grasina ne valstybė, o atskiri asmenys, gyvuojantys antiamerikietiškų visuomenės nuotaikų terpėje. Kai kurie apžvalgininkai pabrėžia, kad amerikiečiams reikėtų gerai pagalvoti prieš ryžtantis jėga sunaikinti paskutiniąsias legalias "blogio ašies" Bagdadas - Teheranas - Pchenjanas - citadeles. Juo labiau kad toks žingsnis nepadidintų Amerikos draugų būrio nei Indonezijoje, nei Malaizijoje, jau nekalbant apie Afganistaną.
