Remigijus RAINYS
Šakių rajono apylinkės teismas leido mėnesiui suimti Sintautų miestelio gyventoją Algirdą Sakalauską (48 m.), kuris įtariamas savo žmonos Vinerandos (43 m.) nužudymu. Tad šeimos namas Darbininkų gatvėje jau kurį laiką stovi tuščias. Drauge su tėvais turėjusią gyventi penkiolikametę, kurios globėja dabar turėtų tapti teta, bei 22 metų jos brolį jau senokai priglaudė dar vienos jų sesers sugyventinio šeima.
Ši, kiek vyresnė, tačiau taip pat dar pilnametystės nesulaukusi, tragiškai iširusios poros dukra jau kelintus metus gyvena toje pačioje Darbininkų gatvėje stovinčiame jaukiame mūriniame dviaukštyje pas savo sugyventinio tėvus. Nors jau susilaukė net dviejų mažylių, tačiau vietos vaiko teisių gynėjai vis kliudo jai susituokti su 28 metų amžiaus savo vaikų tėvu. Teismas net du kartus atmetė poros prašymą tuoktis, nes tam nepritarė Šakių rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pagrindinis argumentas - esą smulki mergina iki šiol pati panašesnė į vaiką ir todėl negali būti žmona. Nepilnametei net neleidžiama pačiai atsiimti vos 52 litų dydžio socialinės pašalpos, todėl už ją tai darydavo nei vienu savo vaiku jau senokai nesirūpinusi Vineranda.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Šakių rajono teisėsaugininkai neatmeta, kad galbūt ši pašalpa ir buvo viena iš paskatų žmogžudystei. Ją atsiėmusi Vineranda pinigų tuokart neatidavė dukrai, o prisipirko už juos alkoholinių gėrimų.
Kadaise vaikų darželyje dirbusi V. Sakalauskienė su traktorininko specialybę turėjusiu Algirdu nesutarė jau seniai. Epilepsija susirgusiai moteriai buvo pripažintas dalinis neįgalumas. Sergant šia liga kategoriškai draudžiama vartoti alkoholį, tačiau Vineranda medikų nurodymų nepaisė. Pamažu stiprus "bambalinis" alus tapo šios smulkutės moteriškės "pagrindiniu patiekalu". Tačiau alus V. Sakalauskienei "į kūną nėjo" ir atrodė, kad moteris nuo jo tik dar daugiau lysta. "Meniu" trumpam pasikeisdavo tik tada, kai Vinerandą ištikdavo eilinis ligos priepuolis.
Nuo žmonos neatsiliko ir Algirdas, kuris svaigalams užsidirbdavo talkininkaudamas vietiniam ūkininkui. Kitiems tikslams tų uždirbamų kelių litų Algirdui nebeužtekdavo.
Savos sodybos tvartai ir ūkiniai pastatai jau daug metų stovėjo tušti, nes nuolat girtaujant kitkam nebelikdavo laiko. Tad į nykų kiemą užsukančius prašalaičius pasitikdavo tik prie būdos pririštas šuniukas. Kaimynystėje gyvenantis Kęstutis Virbilas neseniai jį paleido į laisvę, kad vargšas gyvūnėlis nenustiptų iš bado. Tas pats kaimynas tikino, kad jis dažnai skubėdavo skirti susikibusių neblaivių sutuoktinių, kurių peštynėmis baigdavosi kone kiekvienos išgertuvės. K. Virbilo gyvenimo draugė įkalbinėdavo vyriškį nesikišti ne į savo reikalus, tačiau jis negalėjo ramiai žiūrėti, kaip tvirtas žaliūkas kuo pakliūva daužo smulkutę moteriškę. Anot Kęstučio, šiaip jau ramus Algirdas apgirtęs bemat pasikeisdavo ir lupdavo savo žmoną dėl mažiausios dingsties. Kaimynas ne kartą buvo pataręs kaip šuo su kate gyvenusiems sutuoktiniams skirtis, tačiau daugiau nei 23 metus drauge išgyvenusi pora išblaivėjusi susitaikydavo ir apie skyrybas nebekalbėdavo iki kitų išgertuvių.
Kai Vineranda buvo rasta nebegyva gulinti savo lovoje, apie galimą jos nužudymą negalvota. Ant moters veido ir kūno matėsi kraujosruvos, tačiau ir anksčiau epilepsijos priepuolių metu moteris dažnai krisdavo ir susitrenkdavo galvą, apsidaužydavo į grindis ar baldus kitas kūno vietas. Algirdas tvirtino, kad būtent toks priepuolis žmoną ištiko ir mirties išvakarėse.
Tačiau teismo medicinos ekspertas nustatė, kad Vineranda mirė nuo galvos traumos, patirtos prieš ją smurtaujant. Algirdas buvo sulaikytas ir papildomai apklaustas. Vyriškis iš karto prisipažino, kad girtaujant eilinį kartą susipyko su žmona ir kelis kartus kumščiu smogė jai į galvą.
Anksčiau neteistas vyriškis tikina, jog labai gailisi savo poelgio ir tikrai netroško žmonos mirties, tačiau teismo jam teks laukti tardymo izoliatoriuje.
