Istorija pervažoje

Sekliai sulaikė grobstytoją. Sulaikė kažkur užmiestyje ir jo paties žiguliais vežė į nuovadą. Sulaikymo metu grobstytojas mėgino priešintis, tad teko jam kumštelėti į šoną. Automobilyje jis greitai nurimo. Staiga sekliai pastebi, jog sulaikytasis ne šiaip sau aprimo, bet ir visai Dievui "dūšią" atidavė. Patikrina pulsą - nėra. Tai bent problema! Trumpai pasitarę operatyvininkai nusprendė šiuo įvykiu nepasididinti sau ir taip nemažų problemų, tad paprasčiausiai pastatė automobilį ant geležinkelio pervažos, mirusįjį pasodino prie vairo ir pasišalino tikėdamiesi, jog atidundėjęs traukinys "išspręs" šią nemalonią istoriją. Deja, deja. Teismo medicinos ekspertizės išvada - nukentėjusysis mirė nuo širdies smūgio maždaug prieš 3 valandas iki traukinio ir automobilio susidūrimo. Tardytojas buvo nustebęs, tačiau kiek vėliau, susipažinęs su kai kuriomis pažymomis ir medžiaga, surinkta apie nukentėjusįjį, "sumetė", kaip tai atsitiko, ir pasikvietė (žinia, pirmiausia neoficialiai) tuos, kurie visa tai surežisavo. Iš pradžių operatyvininkai dar mėgino "išsivynioti" iš situacijos kurdami vis gudresnes versijas, tačiau labai greitai prisipažino ir ėmė gailėtis taip padarę, juo labiau jog sužinojo, kad tas vargšelis mirė ne dėl jų kaltės, o nuo širdies smūgio. Dabar jau tardytojas svarstė, kaip pasielgti. Teko perrašyti teismo medicinos ekspertizės pažymą. Išėjo taip, kad infarktas žmogų ištiko kaip tik pervažoje susidūrimo metu. O operatyvininkus vis dėlto teko nubausti - už tai, kad leido grobstytojui pasprukti, kuris būtų pasislėpęs, jei ne nelaimingas įvykis...