Isterija - tai viena neurozės formų. Ji reiškiasi įvairiais psichikos, jutimo, judėjimo, vidaus organų veiklos sutrikimais. Prasideda po staigios ar ilgą laiką psichiką traumuojančios situacijos. Isterija dažniau pasitaiko nebrandžiam, mėgstančiam būti dėmesio centre, siekiančiam daugiau negu leidžia jo galimybės žmogui. Sergančiajam isterija gali būti judesių, emocijų "audra" arba visiškas sustingimas. Ligonio elgesį sukelia stiprios emocijos, kurios reiškiasi įvairiais fiziniais simptomais. Dažniausiai šie sutrikimai būna ryškūs ir trumpalaikiai.
Ne vienam yra tekę susidurti su artimo ar visai pašalinio žmogaus isterija. Kartais tai atrodo pateisinama, tačiau būna atvejų, kai sunku suprasti, kodėl normalus žmogus lyg ir be priežasties pradeda šaukti, puola į ašaras ir t.t. Iš šalies pažvelgus visiška smulkmena gali sukelti emocijų audrą.
Kartais isterijos priepuolį lemia aplinkybės. Jos pasirodo esančios stipresnės už patį žmogų ir jis nebepajėgia susivaldyti. Tada liejasi emocijos: dūžta indai, žmogus verkia, juokiasi, visiškai nesivaldo. Po priepuolio dažnai net neprisimena, ką išdarinėjo, pradeda ieškoti išeities iš atrodžiusios beviltiškos padėties.
Dažnai charakterio bruožai lemia isterijos priepuolius. Žmogus dėl savo charakterio ypatumų visai nesugeba susitaikyti su aplinkiniais ir ramiai spręsti iškilusias problemas. Isterijos nesuvaidinsi (tai sugeba tik talentingi aktoriai). Isteriška asmenybė gali pratrūkti dėl blogai užsirakinančios spynos, nenupirktų pageidaujamų kailinių, batų, ar tiesiog dėl to, kad kitas bando laikytis savo nuomonės.
Aplinkinių dėmesys isterikus tik skatina, nes visi jie iš prigimties linkę į teatrališką elgesį. Isterija gali ištikti tiek moteris, tiek vyrus. Isterijos ištiktojo sąmonė nepripažįsta ir nepriima jokių protingų žodžių. Jeigu tai atsitinka šeimoje, vaikus reikia pasiųsti kuo toliau nuo isterijos ištikto asmens, patraukti nuo jo virtuvinius reikmenis ir t.t. Ir dar svarbu jį raminant nemojuoti jam prieš veidą rankomis. Kodėl? Ogi įsiutęs isterikas gali įkąsti kaip pasiutęs šuo!..
Isterijos priepuolius reikėtų nutraukti jiems dar neįsisiautėjus: duoti išgerti raminančių lašelių, papurkšti veidą šaltu vandeniu ir t.t. Įsiutusio isteriko žodžiais ir informacija nereikia tikėti, nes pasimaišiusio proto žmogus negali atsakyti už savo žodžius. Aiškintis reikia po priepuolio.
Statistika teigia, kad tik 7 - 8 procentai vyrų yra tikri isterikai, o kiti apsiriboja ašaros nubraukimu, žilu plauku ir panašiai. Neisteriški vyrai už savo ramybę ir vyriškumą moka opomis, infarktais, impotencija, insultais ir kitomis negaliomis. Tikriausiai todėl jie ir gyvena trumpiau, nei mėgstantieji isterikuoti. Šiaip jau isterija gali ištikti kiekvieną žmogų, tačiau tai daugiau priklauso nuo charakterio ypatybių.
Jeigu norite sužinoti, kiek žmogus linkęs į isteriją, reikia pasižiūrėti į jo elgesį kasdieniniame gyvenime. Polinkį į isteriją rodo šie požymiai:
1. Žmogus būna lengvai įtikinamas ir linkęs į savitaigą.
2. Isterikai mėgsta būti dėmesio centre.
3. Žmonės, turintys isterišką charakterį, linkę į fantazijas, mėgsta pasakoti įvairius juokus ir nerealius dalykus. Jie dažnai patys patiki savo išgalvotais dalykais.
4. Isteriškos asmenybės negali ilgai užsiiminėti tuo pačiu.
5. Jie su entuziazmu griebiasi darbo, bet jis greitai pabosta ir griebiasi kito, kurio taip pat neužbaigia.
Ir pabaigoje - linksmai: "Ar žinojote, kad isterija yra tik vyrų liga? Nes moterims tai normali būsena..."
