Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Alytiškė Vaida daugiau nei prieš septynerius metus negalėjo net susapnuoti, jog per keletą dienų jos gyvenimas apsivers aukštyn kojom. Švelniai tariant, pašalinta iš mokyklos devyniolikmetė (jai labiausiai nesisekė du dalykai - matematika bei anglų kalba) nenukabino nosies ir įsidarbino dėdės bare. Visąlaik mėgusi linksmą, nuotaikingą gyvenimą, neabejinga avantiūroms, Vaida nusprendė dalyvauti "Alytaus Mis" rinkimuose. Nors konkurse gražuolės titulo nelaimėjo, tačiau jautėsi labai puikiai. Tiesa, simpatiška mergina negalėjo numanyti, jog krito į akį minėtą renginį stebėjusiam svečiui iš užatlantės. Netrukus Vaidai į barą paskambinusi mama pranešė, jog su ja labai nori susipažinti vienas amerikietis. Beje, dvidešimt metų už ją vyresnis... Tai išgirdusi mergina pasakė tik vieną žodį: "Atia" ir toliau įdėmiai žiūrėjo "Alytaus Mis" konkurso įrašą. Kaip paaiškės vėliau, vyriškis taip lengvai nepasidavė. Dar tą patį vakarą jis kartu su Lietuvoje dažnai viešinčia savo drauge Keite (ji ilgą laiką gyveno Alytuje kaip programos "Apple" atstovė), turėjusia atlikti vertėjos vaidmenį, atvyko į barą, kuriame dirbo Vaida. Pasikvietęs draugę vyriškis, matyt, nujautė, jog mergina negalės angliškai suregzti nė vieno padoraus sakinio... Tąsyk pokalbis užsitęsė net tris valandas. Iš pradžių visiškai ignoravusi paslaptingą gerbėją, Vaida kuo toliau, tuo palankiau ėmė jį vertinti. Teris (toks amerikiečio vardas) su Vaida visą savaitę važinėjo po Lietuvą. Žinoma, kartu buvo ir Keitė, nes jos pagalba buvo labai reikalinga. Kasdieninis bendravimas su amerikiečiais privertė Vaidą prisiminti pamirštus anglų kalbos žodžius, ji vis drąsiau bandė reikšti mintis angliškai.
Pakvietė kelionėn
Nuo romantiškos pažinties prabėgus keliolikai dienų, vieną vakarą Teris atvyko pas Vaidą nešinas didžiule rožių puokšte (merginai dingtelėjo mintis, jog jis nupirko visas Alytaus turguje buvusias gėles). Įteikęs rožes, Teris pasakė turįs grįžti į Ameriką ir kviečiąs ją važiuoti kartu. Tai buvo be galo netikėtas pasiūlymas, o svarbiausia, jog apsispręsti reikėjo tuoj pat ir kitą dieną pateikti atsakymą. Išgirdusi, ką anūkei pasiūlė svetimšalis, su tokiu pasiūlymu jokiu būdu nenorėjo sutikti Vaidos močiutė. Moteris anūkę bandė pagąsdinti - esą į Ameriką ji kviečiama vien tam, kad kas nors išpjautų kepenis ir už tai gautų didžiulius pinigus. Vaida puikiai suvokė, jog labai rizikinga vykti su žmogumi, kurį pažįsti tik keliolika dienų, juolab dar sunkiau įsivaizduoti, koks gyvenimas laukia už Atlanto. Tačiau apsispręsti padėjo mama (beje, buvusi gana konservatyvių pažiūrų pedagogė). Būtent ji pareiškė, jog tas vyriškis nepanašus į šarlataną, na, o ir jo draugė Keitė Alytuje labai gerbiama, todėl ir patarė dukrai priimti Terio pasiūlymą. Tokia išvada Vaidą be galo nustebino, nes ji buvo tvirtai įsitikinusi, jog mama Amerikon jos neišleis...
Fiktyvi sužadėtinė
Prieš pateikdama atsakymą Vaida rimtai apmąstė savo pasirinkimą. Mergina puikiai suprato, jog tai ne meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau jautė, kad vyriškis ja žavisi, matė, kad jis - labai kultūringas, išsilavinęs, nuoširdus, gerų manierų žmogus. Metų skirtumas? Na, tiesa, šiek tiek didokas, tačiau Vaidos draugai (rodydavę dėmesį) visąlaik buvo vyresni... Ir ne vieneriais metais. Jau kitą dieną iš pat ryto tapusi... Terio sužadėtine (tai buvo fiktyvios sužadėtuvės, turėjusios palengvinti lietuvaitės išvykimą užsienin) Vaida sėdėjo JAV ambasadoje. Vizos įforminimas užtruko pusdienį. Dar maždaug tiek laiko buvo likę susikrauti kelionės krepšius...
Amerikoje kibo į mokslus
Teris parsivežė Vaidą į savo namus gražiame kurortiniame Vainesvilio miestelyje, Šiaurės Karolinos valstijoje. Lietuvaitę nustebino labai švelnus klimatas - žiemą tik porą kartų iškrisdavo sniegas. Aplinka, į kurią pateko Vaida, taip pat buvo puiki. Teris gyveno didžiuliame, XIX amžiuje statytame name (tai vienas prabangiausių Vainesvilo pastatų). Dabar jis tapo ir Vaidos namais. Puikiai suvokdama, jog kalbos barjeras iš jos atima daug galimybių, mergina kibo į mokslus - ji pradėjo lankyti anglų kalbos kursus. Užsiėmimai vykdavo tris kartus per dieną, penkias dienas per savaitę. Tačiau išlietas prakaitas netrukus ėmė duoti vaisių - Vaida ėmė vis geriau suprasti ir kalbėti angliškai. Iš pradžių į kursus ją vežiojo Teris, tačiau vėliau mergina nusprendė pati sėsti prie automobilio vairo (teisę vairuoti buvo įgijusi Lietuvoje, prieš pat išvykstant į Ameriką). Pradžioje buvo nedrąsu, bet laikui bėgant vairavimo įgūdžiai stiprėjo.
Antrą kartą Amerika įsileisti nepanoro
Namų šeimininkas buvo labai malonus - juos jungė draugystė (be jokių įsipareigojimų ir pažadų). Jiedu maloniai leido laiką, dalyvavo įvairiose šventėse, gerai sutarė. Praėjus metams Vaida pasijuto neblogai pramokusi anglų kalbos ir įstojo į koledžą. Mokytis sekėsi visai neblogai. Kartą Teris pradėjo kalbą apie tikrąsias sužadėtuves, tačiau Vaida atsakė, jog dar anksti apie tai kalbėti, jog reikia geriau vienam kitą pažinti. Nors atrodė, jog nieko netrūksta, tačiau kasdien Vaidą vis labiau slėgė namų ilgesys. Mergina pasiilgo mamos, močiutės, jaunesnės sesers... Tad ilgiau nesvarsčiusi vieną dieną susiruošė gimtinėn. Mergina tikėjosi čia pasisvečiuoti bent porą mėnesių ir grįžti atgal. Deja, sugrįžti į Ameriką nebuvo taip paprasta - JAV ambasada neskubėjo išduoti vizos. Nieko nereiškė merginos įrodinėjimas, jog ji važiuojanti pas sužadėtinį. Ambasados konsulė pareiškė, jog per tą laiką, kurį Vaida praleido Amerikoje, galėjo ir susituokti... Tuo metu Teris į Lietuvą skambindavo beveik kasdien ir vis klausė, kada sugrįš Vaida. Vyriškis visaip stengėsi išspręsti šį klausimą: prirašė aibes skundų, netgi išdrįso nusiųsti laišką pirmajai šalies poniai Hilary Klinton. Deja, visos pastangos buvo bevaisės. Galų gale neiškentęs Teris atvyko į Lietuvą. Vis dėlto ir jam nepavyko įtinkinti vizas dalijančios konsulės, tad vyriškis buvo priverstas grįžti namo.
Pagaliau... vestuvės
Po kiek laiko Vaidai pavyko susitvarkyti dokumentus taip, jog galėjo vykti per Lenkiją. Ir vėl - kaip amerikiečio sužadėtinė. Išgirdęs šią naujieną Teris pasipiršo... telefonu. Aišku, tai nebuvo romantiška, bet vyriškis, matyt, suvokė, jog reikia skubėti... Taigi po devynių mėnesių viešnagės Lietuvoje Vaida vėl atsidūrė Amerikoje. Jai su Teriu buvo duotas trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo susituokti. Kai liko pusė mėnesio, būsimieji jaunavedžiai prisiminė, jog reikia tuoktis. Vestuvės įvyko 1997 metų liepos 7 dieną (Vaida tik vėliau atkreipė dėmesį į tris septynetukus), praėjus pusmečiui... po santuokos įregistravimo. Jos buvo pakankami kuklios. Jaunoji labai norėjo, kad šioje šventėje dalyvautų ir jos artimieji, tačiau nei mama, nei sesuo vizų negavo, nors bandė ne kartą.
Draugų tarp amerikiečių nesusirado
Ištekėjusi už Terio Vaida suvokė, jog su tokiu vyru nepražus. JI labai greitai priprato prie amerikietiško gyvenimo būdo, jai buvo įdomu susipažinti su naujovėmis. Tiesa, atsirado dalykų, kurie lietuvaitei buvo svetimi. Amerikiečiai - labai uždari žmonės ir į savo gyvenimą nemėgsta įsileisti svetimų. Atrodo, jog jiems pirmoje eilėje biznis, paskui - šeima, o galiausiai - bendravimas... Lietuvaitei buvo sunku susirasti draugų, todėl dažniau ji bendraudavo su meksikiečiais, prancūzais. Vaidą stebino žmonių tingumas - jie vaikščioti nemėgsta, visur važiuoja automobiliu (net jeigu atstumas - 100 metrų), nesveikai maitinasi... Jaunoji moteris ir dabar neneigia, jog lietuviškas gyvenimo būdas jai žymiai priimtinesnis.
Amerikoje įleido šaknis
Baigusi koledžą, kuriame mokėsi dvejus metus (dabar Vaida gailisi, jog nepasirinko ketverių metų kurso), jaunoji Terio žmona nusprendė dirbti. Nors vyras turėjo savą verslą (jo firma įrenginėjo vaikų žaidimo aikšteles) ir šeima buvo viskuo aprūpinta, Vaida nenorėjo laiką leisti namuose. Iš pradžių ji prižiūrėjo senutę, o vėliau pirmąja rimta darboviete pasirinko labai aukšto lygio restoraną. Čia ji įsidarbino padavėja. Kadangi jau gerai kalbėjo angliškai, be to, turėjo šiam darbui reikalingų gabumų, Vaidai puikiai sekėsi. Kartais per naktį ji uždirbdavo po 100 dolerių arbatpinigių. O kur dar alga. Po kiek laiko Vaida nusprendė išbandyti jėgas kitoje veiklos sferoje ir įsidarbino vienoje komunikacijų kompanijoje. Tuomet jos alga išaugo iki 25 000 dolerių per metus. Tai tikrai neblogi pinigai.. Lietuvaitė jautėsi gana stipriai įsitvirtinusi svetimoje žemėje. Dabar Vaidai sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvoje gali pragyventi žmogus, gaunantis 500 litų atlyginimą. Jos manymu, tai - nerealu. Deja, taip yra...
Amerikietis vyras pasirinko Lietuvą
Kai atrodė, jog pagaliau tapusi Amerikos piliete Vaida visam laikui pasiliks šioje šalyje, planai netikėtai pasikeitė. Vaidos vyras (jis, beje, turi istorijos magistro laipsnį) jau seniai domėjosi Rytų Europa. Kadaise jį labai žavėjo Čekija, tačiau kai pamatė Lietuvą - iškart pamilo šią šalį. Vilniaus senamiestis jam pasirodė besąs pats gražiausias Europoje. Tad visai nenuostabu, jog vieną kartą Teris prasitarė, jog ateitį reikia susieti su Lietuva. Pora apsisprendė gana greit. Tiesa, sprendimas nebuvo priimtas per vieną dieną. Teris pirmasis atvyko į Lietuvą ir čia gyvena jau beveik metai. Susitvarkiusi savo reikalus (darbo ir mokslo) namo parkeliavo ir Vaida. Pora pardavė savo prabangųjį namą Vainesvilyje ir apsigyveno Lietuvos sostinėje. Kol kas jie nuomojasi butą, tačiau svajoja apie gražiai įrengtą namą. Teris puoselėja viltį išvystyti pramogų verslą, o jo žmona, bent kol kas, į būsimą vyro biznį nesikiša - nusprendė savarankiškai susirasti darbą. Geros anglų kalbos žinios, darbo su kompiuteriu įgūdžiai, komunikabilumas - tai pagrindiniai dalykai, turintys Vaidai atnešti sėkmę. Jaunoji moteris jaučiasi nepaprastai laiminga - septynerius metus pragyveno Amerikoje, susirado puikų vyrą, įgavo gyvenimiškos patirties. Ko daugiau reikia šiuolaikinei moteriai?..
