Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dar pernai, rudens pradžioje, "Akistatoje" bandėme pasiaiškinti, kodėl už praktiškai tokius pačius seksualinius nusikaltimus - išžaginimą į lytinius organus bei išžaginimą oraliniu arba analiniu būdu (tiesa pastarieji nusikalstami veiksmai įvardijami jau ne kaip išžaginimas, o kaip seksualinis prievartavimas) naujajame Baudžiamajame kodekse numatytos skirtingos bausmės (ko nebuvo anksčiau galiojusiame kodekse), negana to, dabartinės bausmės dar yra ir gerokai švelnesnės už anksčiau taikytas. Štai anksčiau už išžaginimą grėsė laisvės atėmimas nuo trejų iki aštuonerių, dešimties ar net penkiolikos metų ir apie jokius bausmės vykdymo atidėjimus nebuvo nė kalbos, o nuo 2003-iųjų gegužės 1-osios įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse nurodyta, jog už išžaginimą į lytinius organus galima teisti laisvės atėmimu iki septynerių metų (nenumatyta minimali sankcijos riba, o tai reiškia, jog, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo aplinkybių, panaudotų prievartos veiksmų brutalumo laipsnio, o gal tiesiog tuo metu buvusios geros teisėjo nuotaikos ar suinteresuotumo kaltinamasis gali gauti vos porą metelių, o tuomet, nenusižengiant LR BK 75 straipsnio nuostatoms, tokios bausmės vykdymą dar galima ir atidėti, mat "asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, jei nusprendžia, kad yra realus pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo"!
Dar didesnis kuriozas - bausmės už seksualinį prievartavimą (tai yra už išžaginimą į burną arba analinę angą). Už tokį merginos (moters) išniekinimą įstatyme numatyta tik... areštas! Sunkesniais atvejais - laisvės atėmimas iki šešerių metų ar šiek tiek daugiau (irgi nenurodyta minimali sankcijos riba, vadinasi, labai tikėtina, jog realaus laisvės atėmimo niekdarys išvengs).
Niekas neskubėtų šios problemos kelti į viešumą, jei nebūtų paaiškėję, jog ką tik paminėtos įstatymo spragos tiesiogiai smogė... lytinių nusikaltimų aukoms! "Akistatos" turima informacija, pasibaisėjusi žagintojams ir seksualiniams prievartautojams skiriamomis pernelyg švelniomis bausmėmis (keleri metai lygtinai, keliasdešimties parų areštas, laisvės apribojimas, įpareigojimas aukos atsiprašyti!), ne viena seksualinę prievartą patyrusi mergina nusprendė išvis nesikreipti į teisėsaugos pareigūnus, niekam dėl to nesiskųsti. Kad nereikėtų dėl tų daugių daugiausia "poros metų lygtinai" veltui gaišti laiko, per ikiteisminį tyrimą ir teisme kęsti įtariamųjų užgauliojimus, klausytis šmeižto, patyčių. Ne, tai anaiptol nereiškia, kad nukentėjėlės gerai jaučiasi nutylėjusios tokias skriaudas. Tačiau nesitikėdamos, kad iš jų išsityčiojusieji sulauks deramo atpildo, stiprybės ir palaikymo jos vis dažniau ieško psichologų ar psichiatrų kabinetuose... Kokias dvasines kančias seksualinių nusikaltimų aukos išgyvena, kaip patirta brutali prievarta atsiliepia jų tolesniam gyvenimui - neverta ir rašyti... Anot kauniečio psichiatro-psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, jokia seksualinė prievarta aukai nepraeina be pasekmių, o tai, kad lytiniai nusikaltimai buvo išskirti į mažiau ir daugiau traumuojančius nukentėjusiąją, kitaip nei prasilenkimu su sveiku protu nepavadinsi...
Seimūnai kaltę verčia vieni kitiems
Jau anuomet klausėme - kuo skiriasi išžaginimas nuo seksualinio prievartavimo? Kas ir kokiais tyrimais nustatė, jog merginos (moters) išniekinimas į analinę angą ar į burną yra mažiau žeminantis, menkiau žalojantis aukos psichiką nusikaltimas, nei išžaginimas į lytinius organus? Kas "padarė atradimą", kuri moters apatinės kūno dalies vieta yra mažiau intymi, o kuri - labiau?
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas anuokart sutiko su žurnalistės teiginiais, jog iš tiesų įvykęs nesusipratimas, jog taip tikrai neturėtų būti. Drauge parlamentaras pabrėžė, jog tokios BK nuostatos, kokios galioja dabartiniu metu, buvo pateiktos ankstesniosios kadencijos Seimo narių. Kitaip sakant, visa bėda dėl seksualinių nusikaltėlių užtarimo buvo suversta ant anksčiau parlamento kėdes trynusių kolegų. J. Sabatauskas tąsyk pabrėžė, jog jo vadovaujamo komiteto nariai atkreipė dėmesį į kai kurias minėto įstatymo spragas ir nedelsdami pateikė pataisas, kurias Seimas netrukus palaimino (bausmės už įvykdytus seksualinius nusikaltimus buvo šiek tiek sugriežtintos). Daugiau niekas iš parlamentarų, kaip anuomet kalbėjo J. Sabatauskas, nepateikė jokių siūlymų dėl bausmių už minėtus nusikaltimus dar didesnio sugriežtinimo, juo labiau nereiškė nepasitenkinimo dėl to, jog seksualinis prievartavimas naujajame kodekse įvardintas kaip lengvesnis nusikaltimas nei išžaginimas. Jei, girdi, tokių pasiūlymų būtų buvę, komitetas juos neabejotinai būtų apsvarstęs ir priėmęs atitinkamas išvadas (tiksliau sakant, paruoštas pataisas pateikęs svarstyti Seimui). Julius Sabatauskas tąsyk patikino suvokiąs šios "moteriškos" problemos kuo skubesnio sprendimo svarbą ir pažadėjo, jog, pasitaikius pirmai progai, tokios iniciatyvos imsis pats, kaip komiteto pirmininkas.
Taigi praėjo pusmetis. "Akistatos" žurnalistė pasidomėjo, ar šių klausimų sprendimas bent kiek juda iš vietos. Juolab kad dabar Seime dirba daug naujų žmonių, kurie, kaip norisi tikėti, nestokoja ne tik aktyvumo, energingumo, bet ir teisinių žinių, sumanumo, profesionalumo.
Diskutuoti - ne kiekvieno jėgoms?
Nepavykus iškart susisiekti su itin intensyvų darbo grafiką turinčiu ir naujojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku išrinktu Juliumi Sabatausku, žurnalistė nusprendė pakalbinti kitus šio komiteto narius. Kas kas, tačiau "teisėtvarkininkai" tikrai turi prisiminti, ką posėdžių metu aptarinėjo, kokius klausimus svarstė ar ruošiasi svarstyti, kokius siūlymus rengiasi pateikti Seimui.
Paskambinome Česlovui Juršėnui. Šis Seimo narys visų pirma pasiteiravo, kokiu klausimu žurnalistė norėtų kalbėtis. Vos ponas Česlovas išgirdo žodžius apie išžaginimą bei seksualinį prievartavimą (iš tiesų, rašyti šia tema jokio malonumo nejaučia ir pati žurnalistė), iškart, kaip sakoma, nėrė į krūmus. Girdi, tai jau "labai specifiniai dalykai", be to, jis nesąs baudžiamosios teisės specialistas, todėl nesijaučiąs esąs kompetentingas į tokios srities klausimus atsakinėti. Bet juk įstatymai priiminėjami Seime, jų projektus vertina, karštai diskutuoja, galų gale balsuoja ne atskira aukščiausios kvalifikacijos teisėjų grupelė, o visi Seimo nariai!
- Neįmanoma visko žinoti, už ką balsuoji, - maždaug taip atsikirto Česlovas Juršėnas ir dar kartą pasiūlė kreiptis į, anot jo, labiau išmanančius Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius.
- Kokius? - paprašėme patarimo.
Buvo pasiūlyti Aloyzas Sakalas, Egidijus Klumbys... Hm... Pirmasis jau kuris laikas Lietuvai atstovauja Europarlamente - kur ten gilinsis į Lietuvos įstatymų spragas... Egidijus Klumbys, pasirodo, irgi jau ne šio komiteto narys! Na, bet jei jau Česlovas Juršėnas minėjo, kad šis esąs "labiau išmanantis", ryžomės sutrukdyti.
- Aš visiškai su jumis sutinku - bausmes tokiems nusikaltėliams būtinai reikia sugriežtinti, - savo nuomonę "Akistatos" žurnalistei nedvejodamas išsakė parlamentaras Egidijus Klumbys, drauge nusistebėjęs ir dėl to, kas padarė "nedovanotiną klaidą" - lytinius nusikaltimus išskyrė į dvi dalis - išžaginimus ir seksualinius prievartavimus, numatė skirtingas bausmes.
Pasak E. Klumbio, blogiausia yra tai, jog, Seime svarstant naujojo Baudžiamojo kodekso projektą, buvo per daug pasitikėta minėtus pakeitimus ruošusios darbo grupės (ją sudaro profesionalūs teisininkai!) kompetencija, neįsigilinta į konkrečių straipsnių formuluotes. Štai esą ir rezultatai...
- Kažkas galbūt net ir sąmoningai siekė sušvelninti lytiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų atsakomybę,- samprotavo Seimo narys. - Ir, kaip matyti, savo pasiekė.
Tai esą reiškia, jog, svarstant įstatymų projektus ar priiminėjant jau priimtų įstatymų pataisas ar poįstatyminius aktus, kiekvienas Seimo narys turi būti ypač atidus, akylas, gebantis nuspėti, numatyti konkrečių straipsnių (ar punktų) veikimo, pritaikymo realiajame gyvenime pasekmes.
O gal gerbiamas parlamentaras galėtų imtis iniciatyvos pateikti šio įstatymo pataisas?
- Be abejo, galėčiau, - atsakė Egidijus Klumbys. - Tačiau tais atvejais, kai siūlymą dėl pataisų užregistruoja Seimo narys, jų svarstymo eilės tvarka prisieina laukti 2-3 metus. Kas kita, jei pataisas svarstyti pateiktų Seimo komitetas - viskas vyktų kur kas greičiau ir efektyviau.
Komitete - kompetentingų narių trūkumas?
Parūpo sužinoti, ką šiuo klausimu galvoja Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto naujokai. Pakalbinome Darbo partijos atstovą Vytautą Sigitą Draugelį. Gerbiamas parlamentaras tuo metu buvo susitikime su rinkėjais, tačiau mielai sutiko telefonu pabendrauti ir su žurnaliste. Daug negalvojęs pašnekovas pritarė žurnalistės teiginiams, jog tiek už išžaginimą, tiek už seksualinį prievartavimą skiriamos bausmės neturėtų būti skirtingų sankcijų, nes ir vienas, ir kitas nusikaltimai, Seimo nario žodžiais, yra "vienodai sunkiai žalojantys, žeminantys auką". Tai gal ponas V. S. Draugelis imtųsi iniciatyvos šias įstatymo spragas greičiau pašalinti?
- Jei jūs, žurnalistai, padėsite, pateiksite pavyzdžių, pasiūlymų - mielai tai padarysiu, - geranoriškai pareiškė Seimo narys, patikinęs esąs kupinas jėgų ir energijos aktyviai veikti.
Tačiau kol kas... Kol kas ponas Seimo narys prisipažino stokojąs teisinių žinių ir parlamentinio darbo patirties. Mat neturįs teisinio išsilavinimo, esąs viso labo tik statybininkas (o pastaruoju metu nedirbęs ir šio darbo). Gal tuomet reikėjo užsirašyti į kurį nors kitą - ne į Teisės ir teisėtvarkos komitetą?
- Tai kad kituose komitetuose neužteko vietos, - nuoširdžiai prisipažino Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.
Trumpas telefoninis pokalbis su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nare konservatore Vilija Aleknaite-Abramikiene suteikė vilčių, jog, ačiūdie, yra ir kompetentingų Seimo narių. Pernai į Seimą vėl išrinkta Vilija Aleknaitė-Abramikienė žurnalistei patvirtino seniai turėjusi omenyje tai, jog laikas imtis skubių veiksmų, įvedant tvarką bausmių politikoje, baudžiant už vienus iš sudėtingiausių ir latentiškiausių lytinius nusikaltimus. Jau seniai šioje srityje esą reikėjo imtis gilių ir profesionalių žingsnių, tačiau ankstesniosios kadencijos Seimo nariai kažkodėl to nedarė.
- Aš šiuos klausimus būtinai iškelsiu artimiausiuose Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, - užtikrino parlamentarė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Komiteto pirmininkas žada greitas permainas
Paskutinius taškus pabandėme sudėlioti kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku. Jis patikino, jog žurnalistės siūlomų pataisų ilgai laukti tikrai nereikės. Girdi, liberalcentristas Rimantas Remeika (beje, jis - Aplinkos apsaugos komiteto narys) neseniai Seime užregistravo įstatymo pataisas dėl atsakomybės už savanorišką lytinį santykiavimą sugriežtinimo. Taigi tuo pat metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas esą pateiks svarstyti ir pataisas dėl bausmių už išžaginimą bei seksualinį prievartavimą suvienodinimo, galbūt ir sugriežtinimo (pono Juliaus nuomone, bausmės už šiuos nusikaltimus ir taip yra pakankamai griežtos).
Ar, kaip minėjo Seimo narys Egidijus Klumbys, neatsitiks taip, jog vieno parlamentaro (ne komiteto vardu) siūlomos pataisos bus pradėtos svarstyti tik po kelerių metų, išlaukus ilgą eilę? J. Sabatauskas paaiškino, jog tais atvejais, kai pataisas siūlo opozicijos atstovas, jų svarstymas į Seimo darbotvarkę įtraukiamas remiantis kita tvarka, taigi svarstymo ilgai laukti esą tikrai nereikės.
