Statistikai, sociologai ir politikai nuolat visiems primena, kad Lietuva -nykstanti šalis ir kad moterys turėtų gimdyti kuo daugiau vaikų. Priimama vis daugiau palankesnių įstatymų motinoms, didinamos pašalpos už vaikus, tačiau kol kas tik blogėja. Bet ar iš tikrųjų esant tokiai blogai situacijai, būtina gimdyti?
Pirmiausia - keletas skaičių. Lietuvoje vidutiniškai kasmet sumažėja maždaug 25 tūkstančiais vaikų. Mažėja vaikų ir mokyklose: 2000 - 2001 metais mokyklose mokėsi 604 tūkstančiai mokinių, o praeitais mokslo metais jau tik 539 tūkstančiai. Tiesa, pernai gimė 30,5 tūkst. vaikų arba 122 vaikais daugiau nei 2004 metais. Tačiau dėl gimstamumo tokia ar panaši padėtis ir kitose Europos valstybėse. Jungtinių Tautų demografinės prognozės rodo, kad po 45 metų Europoje gyvens 100 mln. žmonių mažiau nei dabar. Tuo tarpu Afrikoje per tą laiką žmonių padaugės dvigubai, Azijoje - beveik dvigubai.
Nepriklausomi ekspertai ištyrė visų Europos Sąjungos šalių ir Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemų efektyvumą ir padarė išvadą, kad Lietuvoje prasčiausia sveikatos apsaugos sistema. Tarp blogiausių - Latvija, Estija, Ispanija, Graikija ir Airija, o geriausiai įvertinta Prancūzijos sveikatos apsauga. Bet lietuviai negali pasigirti ne tik sveikatos apsauga. Mes tarp tų, kurie daugiausia suvartoja alkoholio, mes daugiausia žudomės, pas mus daugiausia miršta kūdikių, dabar dar didėja sergamumas onkologinėmis ligomis, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos. Esant tokioms gyvenimo sąlygoms turėtume nerėkti "visoms gimdyti", bet daryti atvirkščiai - kuo mažiau gimdyti. Kitaip susidarys užburtas ratas: serganti ar girta moteris - ligonis kūdikis - ligotas suaugusysis. Be to, mažas gimstamumas - tik ledkalnio viršūnė. Kad mažėja gyventojų, daug daugiau lemia didelis mirtingumas ir ligos.
Kad esame labiausiai ligoti, jau minėjau. O jau jei ligoti, jei sveikatos apsauga blogiausia, tai ir krentam lyg lapai rudenį. Europoje darbingo amžiaus žmonių daugiau miršta tik Ukrainoje ir Rusijoje. Nors vidutinė gyvenimo trukmė palaipsniui šiek tiek ilgėjo, bet mūsų moterys gyvena net 11 metų ilgiau nei vyrai. Atrodo, kad vyrus Lietuvoje gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą ir saugoti kaip ypač retą rūšį. Anksčiau moterys tekėdavo, kad turėtų maitintoją, kad turėtų tvirtą užnugarį ir seksualinį partnerį. Dabar moterys dažnai uždirba daugiau nei vyrai, tad užnugarį susikuria pačios. Seksualinį partnerį susiranda irgi nesunkiai. O štai vyrų poreikiai išliko tokie patys, kaip ir prieš 10 ar 100 metų. Žmona jiems reikalinga kaip židinio saugotoja, vaikų motina ir patikima seksualinė partnerė.
Kodėl miršta tiek daug vyrų? Trečdalis mirštančiųjų žūsta avarijose arba buitinėse žmogžudystėse. Toliau jau eina širdies ir kraujagyslių ligos. Jei medicina būtų bent patenkinama, apie pusė šių mirčių neįvyktų, o jei gera - tai net 80 procentų sergančių širdies ligomis dar pagyventų. Dabar nebeliko jokių profilaktinių apžiūrų, niekas ligų neišsiaiškina, kol dar ankstyva stadija.
Tai ar kas nors išgelbės Lietuvą nuo išnykimo? Darbdaviai deda viltis į imigrantus. Į Lietuvą jie atvažiuos iš Rytų, tad vargu ar galėtų būti mums kaip pavyzdys. Nors Europos Sąjungos šalys kol kas geresnio recepto neišrado. Vokietija įsileido apie porą milijonų turkų, Prancūzija - arabų ir afrikiečių, Didžioji Britanija - indų, pakistaniečių. Dabar su jais vargsta. Prancūzijoje liepsnoja automobiliai, Londone aidi sprogimai. Visa tai daro imigrantai iš Afrikos. Atvykėliai iš Kinijos, Korėjos ar Vietnamo puikiai prisitaiko, dirba tiek, kad gali būti pavyzdžiu ir vietiniams.
Aišku, geriausia išeitis, kad išliptume iš demografinės duobės - tai imti rūpintis sveikatos apsauga, kad ši galėtų pasirūpinti kiekvieno žmogaus sveikata. Apie tai kalba visos partijos, kol ateina į valdžią, o atėjusios apie tai užmiršta arba vėl tik kalba. Kol tos kalbos netaps žodžiais, būsim nykstanti tauta.
Stepas Jankauskas (Kėdainių raj.)
