Vaikai išeina ir liūdit jūs dabar, kaip liūdi kad visi tėvai. Vaikai, vaikai... Jie nori būti dideli ir nori vieni džiaugtis, ir dirbti, ir verkti. Jūs nesisielokit ir neklausinėkit. Ateis dar jie džiaugsmu pasidalinti, kai liūdna bus, ar bus sunku. Tikrai ateis. Dažnai ateis. Jūs nuolat būsit su vaikais...
..................................... Miela Rūtelės mamyte, .....................................
Užsivilko dukra suknią baltą Ir parimo ant rankų tavų. Tu staiga pajutai, kaip bus šalta Kai išeis ji iš šitų namų.
Ir prigludo taip švelniai kaip gali Prisiglaust tik dukra prie mamos. Tu nesuk savo žvilgsnio į šalį Ir neslėpki blakstienų rasos.
Neramink jos, mamyt, ir neguoski Dvejones lai pati ji įveiks. Sūrią ašarą savo nušluostyk Ir tikėk, jog daugiau jų nereiks.
Mielas tėveli, ................................
Palinkėk jai, jaunutei, tėveli, Daug saulėtų laimingų dienų. te džiaugsmingai išeina į kelią Su gyvenimo savo draugu.
Mieli Alberto ir Rūtelės tėveliai, ...................................
Palinkėkite brangūs tėveliai Kuo gražiausio gyvenimo jiems. Tegul būna tiesus Jūsų kelias Ir laimingas tebūna abiems.
O jums gyvent ne valandą, ne dieną - Gyvenimą gyvent reikės drauge.
Bus visko - skausmo, ašarų ir džiaugsmo, bet jeigu sugebėsite išsaugoti meilę, ir jeigu liksite nelaimėje kartu, tada tikrai tikrai jūs būsite laimingi...
