Mantas Lideikis
Vasara jau krypsta į galą, tačiau paežerės, paupiai ar šiaip gražesnės vietelės kol kas atokvėpio nemato. Po kaitros savaičių pliūptelėjęs lietus (kai kur ir su gana stipriais škvalais) dar nespėjo išbaidyti turizmo gamtoje entuziastų. O paskutinės keturios laisvos dienos mėgėjams nakvoti palapinėse suteikė iš tiesų nemažai įvairiausių progų pabūti gamtoje ir su tuo susijusių renginių.
Penkių šimtų metų sukaktis vienu metu šventė Zarasų miestas ir Lekėčių miestelis (Šakių rajonas), dvi dienas vyko kantri muzikos festivalis Visagine, dainuojamosios poezijos mėgėjus pakvietė Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis Kazliškių kaimas.
Į kiekvieną iš šių renginių sugužėjo šimtai ir tūkstančiai dalyvių ir žiūrovų. Ant ežerų, upių krantų ar tiesiog netoli pramogų vietos dygte dygo palapinių miesteliai. Į šventinius renginius traukė ir suaugę žmonės, ir vos iš paauglystės amžiaus išsiritęs jaunimėlis.
Organizatoriai bijo jaunimo
Įstatymai draudžia nepilnamečiams, vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau, tiesą sakant, masiniuose renginiuose asmens tapatybę ar amžių patvirtinančių dokumentų niekas ir nereikalauja. Teko pastebėti ne vieną atvejį, kai labai jau abejotino amžiaus jaunimas be vargo nusiperka pilstomojo alaus arba nieko nesibaimindami geria alų ar sidrą (kuris juk taip pat yra alkoholis) viešai. Ir nieko tai nestebina - juk šventė, laisvė, arti nėra nei tėvų, nei policininkų, todėl tegyvuoja hipiška dvasia!
Deja, nesyk teka sulaukti įrodymų, jog šiuolaikiniai "hipiai" toli gražu nepropaguoja taikos ir meilės dvasios, o išgėrusio jaunimėlio "išdaigos" šventėse tampa tikru galvos skausmu organizatoriams. Suprantama, renginių metu pasirūpinti viešąja tvarka ir užtikrinti kitų dalyvių saugumą - organizatorių pareiga ir rūpestis. Tačiau, kaip rodo patirtis, tai pavyksta labai retai.
Pasak ne vienerių metų patirtį turinčio įvairių renginių organizatoriaus Mariaus Tvarijono, prisistačiusio šou verslo atstovu iš Šakių, viską numatyti yra labai sunku.
"Masiniai renginiai niekuomet neapsieina be didesnių ar mažesnių incidentų. Žinoma, pats baisiausias turbūt tiek dalyviams, tiek ir mums, organizatoriams, yra toks įvykis, kai kyla masinės muštynės. Neretai tai visiškai sužlugdo renginį. Apie panašų įvykį jau tikriausiai ir teko girdėti - Širvintų rajone Zasino kaime vykusiame festivalyje "Darom" kilusios masinės muštynės išvaikė renginio svečius ir taip jį numarino. Laimei, tai dabar pasitaiko labai retai. O štai kai tik pradėjau suktis šiame versle tokie incidentai buvo vos ne kasdienybė. Matyt, tokia buvo mada. Netoli kokio kaimo ar miestelio surengi šventę - į ją būtinai atkeliaus tiek vietinių, tiek jaunimėlio iš kitur. O jų tikslas vienas - sukelti muštynes. Viskas eina lyg ir ramiai, o staiga ima ir įsisiūbuoja. Laimė, jei dar tik kumščiais, tačiau dažnai į darbą paleidžiami peiliai, grandinės, kastetai, lazdos. Būdavo ir sunkiai sužeistų. Paskui tie veikėjai aiškina, jog vienas prikibo, kitas davė atgal, atbėgo draugai. Tačiau juk ir taip būna aišku, kad muštynės jau buvo nulemtos iš anksto. Juk ir tie ginklai vaikėzų naguose atsirado ne atsitiktinai. O pradėjus ieškoti, kas čia atsakingas, kalčiausi lieka organizatoriai. Be to, paaiškėja, kad ir iš nustatytų kaltininkų nieko negali pareikalauti, mat jie dažnai nepilnamečiai",- dalinosi patirtimi Marius.
Jo žodžiais, labai sunku užtikrinti, kad į renginio, kuris yra atviras ir dar nemokamas, teritoriją nepatektų alkoholio, stipresnio negu silpnas alus. Ne vienas atvykstantysis pasistengia apsirūpinti ne tik lengvu alumi, bet ir "sunkiąja artilerija" - į automobilio bagažinę įsimeta kartais ir ne po vieną butelaitį šio to stipresnio.
Tuo tarpu stambiausių renginių metu turėję užtikrinti viešąją tvarką policijos pareigūnai šiemet džiaugėsi sąlygine ramybe. Šakių rajojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Skruibis teigė, kad masinio renginio metu Lekėčių miestelio šventėje buvo ramu. Didelės policijos pagalbos neprireikė ir Visagino šventės dalyviams. Pasak šio miesto policijos komisariato viršininko Sauliaus Navarsko, sulaikyti keli neblaivūs triukšmą kėlę asmenys, įkliuvo vienas kitas kantri muzikos mėgėjas, drįsęs sėsti už vairo kraujyje turėdamas šiek tiek daugiau promilių nei leistina. Jokių didesnių incidentų, pasak pareigūno, neįvyko.
Prarasta iškylų romantika
Bet kaipgi jaučiasi patys iškylautojai? Jaunimo neverta nė klausti - tai toks amžius, kai viskas atrodo lengva ir paprasta, o visi galimi įvykiai, jų pačių žodžiais, "dzin". Štai Kazliškėse pamiškėje palapinę pasistačiusios kelios jaunos merginos - iš pažiūros vos šešiolikos, gal septyniolikos metų. Paaiškėja, kad taip ir yra. Jauniausiai iš ketvertuko keturiolika, vyriausiai - septyniolika. Tai Aistė, Rimantė, Greta ir Justina iš Kauno. Merginos vienos, be kitų artimųjų. Ar tėvai žino, kur jos yra, ir ką čia veikia? Visos sukikena, paskui vyresnioji atsako - aišku, jog žino. O paklaustos, ar nebaisu vienoms iškylauti, merginos nė kiek nesutrinka: "Bijai vilko - neik į mišką". Atsakymas trumpas ir aiškus.
Tuo tarpu vyresnieji nėra taip lengvabūdiškai nusiteikę. Vilniečiai farmacininkai Agnė Šalašova ir jos vyras Jurijus, galima sakyti, patyrę iškylų palapinėmis vilkai. Pora drauge gyvena dvidešimt metų, augina tris vaikus ir beveik nėra vasaros, kad visi drauge nekeliautų su palapinėmis atostogauti.
"Tai mūsų jaunystės laikų romantika. Palapinės, draugai, laužas, gitaros. Juk visa tai taip romantiška. Pasijuntame vėl sugrįžę į gamtą, apsigyvenę pirmykštėje bendruomenėje", - pasakoja Jurijus. Ar nebaisu ir nepavojinga ilsėtis palapinėse? Jurijus gūžteli pečiais - kaip pažiūrėsi.
"Tas pavojus - sąlyginis dalykas, - kalba farmacininkas iš sostinės. - Tiesą sakant, kai buvome jauni, apie tai nemąstydavome - keliaudavome, ir viskas. Dabar pastebėjau, kad taip elgiasi ir mūsų vyresnieji vaikai. Tačiau kai prabėga kiek laiko, įgauni patirties ir pamatai, jog buvo atvejų, kai sveikam kailiui tikrai buvo kilusi grėsmė".
Pašnekovai sako, jog dabar daug daugiau rūpesčių sukelia ne kokios nors gamtinės kliauzės, gyvūnai, o žmonės.
"Ypač daug rūpesčių yra su jaunais. Jei jau netoliese įsikūrė tokia kompanija - ramybės nebus. Šiuolaikinis jaunimas yra praradęs tą iškylų su palapinėmis prasmę ir ieško visai kitokių dalykų. Mums tai buvo kažkas itin malonaus, pabuvimas drauge, toliau nuo visuomenės, dviese arba su artimais draugais, su šeima. Tai ir žvejyba, ir pasiirstymas valtimi, ir maisto virimas ant laužo. Negalvodavome apie tai, jog vykstant į gamtą reikia vežtis alkoholio. Atvirkščiai, kaip tik nuo šito ir trokšdavome atirūkti. Žinoma, nedidelis degtinės butelis visuomet būdavo ir mūsų krepšyje. Tačiau tą patį degtinės butelį mes turbūt vežiojome penketą metų. O įsidėdavome jį tam, kad nutikus bėdai būtų galima pasinaudoti kaip pirmosios pagalbos priemone. Degtine iš bėdos galima išvalyti nedidelę žaizdelę, staiga sukarščiavus padaryti kompresą, stipriai susižeidus naudoti kaip priemonę nuo šoko. Juk gamtoje visko pasitaiko. Dabar jaunimas iškylomis naudojasi kaip priemone ištrūkti iš tėvų, nuo jų kontrolės ir, žinoma, pasigerti. Kai kurie, tuo neabejoju, svaiginasi ir narkotikais", - kalbėjo Agnė.
Patirtis ne visada maloni
Šių iškylautojų patirties iš tiesų nemaža. Dabar jie pasakoja vengiantys kuo didesnių žmonių susibūrimo vietų, ypač ten, kur daug laisvu vadinamo jaunimo. Šeima papasakojo, kaip tapo smurto ir tikrai žiauraus nepilnamečių tarpusavio elgesio liudytojais.
Tai nutiko visai neseniai. Tuomet iškylavo netoli Dusetų, prie gražaus ežero, kurio pavadinimo net neįsidėmėjo. Pirmąją dieną atvyko ir įsikūrė visiškai vieni. Tuomet buvo su jauniausiu iš savo vaikų, o vyresnieji ilsėjosi stovykloje netoli tos vietos. Taigi buvo proga ir aplankyti stovyklautojus, ir patiems pasilepinti gamtoje. Tačiau kitą dieną ramybė baigėsi. Visai netoli jų įsikūrė grupelė jaunuolių. Buvo ten kelios merginos ir keli vaikinai. Nė nepasiteiravę, ar galima greta įskurti, išskleidė savo palapines vos ne šonas į šoną su Šalašovais. Tiesą sakant, tie vaikai neatrodė kokie nors išskirtiniai - 15-16 metų paaugliai. Vaikinai elgėsi įžūlokai, be jokių ceremonijų slampinėjo aplink kaimynų palapinę, vyro prašė cigarečių. Paskui įsidrąsinę ėmė kaulyti, kad šis mašina pavežtų į miestelį, į parduotuvę. Priežastį paaiškino paprastą - nori nusipirkti degtinės, o kadangi jiems neparduoda, tai gal dėdė nupirktų. Į tai Jurijus atsakė irgi labai paprastai - dėl tokių dalykų tikrai neeikvos kuro. Jaunimas, žinoma, pyktelėjo, bet daugiau nelindo.
"Tiesą sakant, tai sunki ir nemaloni situacija. Ar mums reikėjo pasitraukti? Greičiausiai taip. Būtume įsikūrę kur nors toliau. Bet, matai, keistas tas žmogaus orumas - tai reikštų, kad mes pralaimėjome ir užleidžiame vietą tokiems vaikams. Antra - neaišku, kaip jie sureaguotų į tokį mūsų elgesį - galima tikėtis iš jaunimo visko. Mat praeityje yra buvę, kai pasiraukę nuo nemalonios kompanijos į kitą vietą, jų tikrai neatsikratėme. Atvirkščiai - ėmė trintis aplinkui, kabinėtis prie žmonos, provokuoti muštynes, gąsdino vaikus. Tuomet teko poilsį nutrakti", - kalbėjo Jurijus.
Vis dėl to tie vaikinai degtinės gavo. O vakare prasidėjo girtų jaunuolių orgijos. Bet subjuręs oras visus suvijo į palapines ir tai jau ne tiek ir trukdė. Vis dėl to užmigti buvo sunkoka. Agnė naktį ji staiga prabudo - gamtoje miegas labai jautrus. Į palapinę tekšeno lietaus lašeliai, tačiau pro tą tekšenimą ji aiškiai išgirdo verksmą. Tai buvo viena iš merginų. Jaunimo palapinėse jau buvo tamsu, o mergaitė, susirietusi į kamuoliuką, visa virpėdama sėdėjo ant kranto ir raudojo.
"Mane tai taip sukrėtė, kad nežinojau, ką ir begalvoti. Pasielgiau tiesiog motiniškai - užmečiau ant to sušalusio vaiko striukę ir atsivedžiau į mūsų palapinę. Čia žodis po žodžio pavyko ištraukti, jog šita kompanija - vienos sostinės mokyklos bendraklasiai, sumanę paiškylauti. Pasirodo, jog vienas iš vaikinų mergaitę paprasčiausiai išvijo lauk, nes ši... nesutiko jam atsiduoti", - pasakojo Agnė.
Taip be jokių ceremonijų išgrūdo draugę lauk, į lietų. Tuomet pasipiktinusi moteris norėjo eiti ir prikelti tą nevidoną, tačiau ir pati paauglė, ir vyras ją sulaikė. Tą naktį mergaitė praleido jų palapinėje, o rytą kaip niekur nieko vėl prisidėjo prie savo draugų. Tą pačią dieną anie ir išsinešdino. Nuskriaustoji, tiesą sakant, savo geradariams nepasakė nė ačiū. Atvirkščiai, buvo regėti, jog ji stengiasi įtikti vienam iš vaikinų - greičiausiai tam, kuris ją ir išvijo lauk.
Įdomus radinys laukė šeimos ir prieš išvažiuojant. Visa laimė, kad Jurijus prieš sėdant į mašiną patikrino ratus. Į visus keturis buvo atremti gerai nudrožti mediniai pagaliukai - ir taip užmaskuoti, kad tyčia nepažiūrėjęs būtum ir nepamatęs, o vos pajudėjus šie būtų susmigę į padangas...
