Laikraščio skaitytoja Irena B. iš Joniškio rajono nurodo, jog miestelio tipo gyvenvietėje ketina parduoti namą. Tame name gyvena registruota (tuo adresu deklaravusi savo gyvenamąją vietą) dukterėčia, kuri prašoma atsisako iš jo išsikelti. Laiško autorė klausia, kokiu būdu galima tokį asmenį iškeldinti iš namo ir kur dėl to reikėtų kreiptis?
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog iš laiško turinio galima suvokti, kad jo autorės gyvenamajame name dukterėčia gyvena panaudos sutarties pagrindu, tai yra tuo namu ar jo dalimi naudojasi neatlygintinai (apie tai, kad tarp šalių būtų sudaryta gyvenamojo namo ar atskirų jo patalpų nuomos sutartis, laiške nenurodoma). Be to, greičiausiai ta panaudos sutartis yra neterminuota.
Pagal LR civilinio kodekso nuostatus panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudaryta panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka registruota viešajame registre arba apie ją naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Dažniausiai pirkėjas neperka gyvenamojo namo, jeigu jame gyvena ir yra deklaravę savo gyvenamąją vietą svetimi jam asmenys. Todėl laiško autorės noras prieš parduodant gyvenamąjį namą jį ištuštinti yra visiškai suprantamas.
Tačiau LR civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis (tai yra ir panaudos davėjas) bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš 3 mėnesius, jeigu sutartis nenustato kito termino. Vengiant papildomų problemų, ateityje tokio pobūdžio įspėjimą patartina atlikti per notaro biurą (notarai teikia panašias paslaugas persiųsdami vienos šalies pareiškimą kitai šaliai). Jeigu ir suėjus nustatytam terminui panaudos gavėjas atsisakys išsikelti iš užimamų patalpų (konkrečiu atveju - laiško autorės dukterėčia), pastarųjų savininkas dėl jų naudotojo iškeldinimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Tam tikslui reikia surašyti ieškinį, adresuotą teismui. Jeigu laiško autorė imtųsi vienašališkų veiksmų, gali užsitraukti įstatymuose nustatytą atsakomybę dėl savavaldžiavimo ir dar labiau užvilkintų ginčo sprendimą. Teismas turi bylą išnagrinėti ir priimti galutinį sprendimą atsižvelgdamas į šalių teises ir teisėtus interesus tik vadovaujantis įstatymų reikalavimais.
Namo savininkei patartina kreiptis į advokatą, kad pastarasis, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, suteiktų išsamesnę konsultaciją bei jos vardu paruoštų atitinkamą oficialiai pasiųstiną įspėjimą minėtajai namo gyventojai, o po to, jeigu dukterėčia nustatytu terminu geruoju neišsikels iš užimamo gyvenamojo namo, surašytų ieškinį teismui ar net pagal atskirą susitarimą atstovautų namo savininkei atitinkamoje civilinėje byloje.
Asmeniui, kuris teismo sprendimu iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, atsisakius teismo sprendimą įvykdyti geruoju, jį vykdo antstolis.
