Nuteistas net ir aukai prieštaraujant
Yra nusikaltimas- turi būti ir kaltininkas
Kai meilė užgimsta per anksti...
Irena ZUBRICKIENĖ
Turbūt nedažnas (ir net sunkiai įsivaizduojamas!) toks vaizdelis teismo rūmuose, kai laisvės atėmimo bausme už išžaginimą ką tik nuteistas vyras, paskelbus nuosprendį, sutrikęs leidžiasi paskui paties auka pripažintą merginą, paplūdusią ašaromis dėl, jos manymu, absurdiško teismo nuosprendžio. Vejasi skubėdamas, kad apglėbtų, nuramintų, paguostų, galų gale - apsaugotų ją nuo nenuspėjamų pačios veiksmų. Būtent taip nutiko Kauno apygardos teisme, kai apie realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už savo draugės (!) išžaginimą (?) išgirdo Vilkaviškio rajono gyventojas Darius K. (23 m.).
Gyveno kaip šeima
Editos (taip pavadinkime bene pagrindinę šios istorijos heroję) tėvų namuose Darius apsigyveno praėjusių metų vasaros pradžioje. Tuomet Editai buvo trylika metų. Vaikinas buvo priimtas ne kaip dukters sugyventinis ar kaip būsimas žentas, o kaip Editos tėvo pažįstamas, bendradarbis, kartu praleidžiantis nemažai laiko. Gyvenęs kitoje rajono vietovėje, tuo metu kaip tik susikomplikavus bendravimui su savo šeimos nariais (esą sesuo sudėjo iki tol kartu gyvenusio brolio daiktus ir nurodė išsikraustyti), Darius nudžiugo turėsiantis pastogę. Ar tada jaunuoliui jau buvo kritusi į akį trylikametė namų šeimininkų duktė Edita, šiandien jis negali (arba nenori) pasakyti. Dviejų kambarių name Editos tėvai miegodavo viename kambaryje, o Edita ir Darius - kitame, kuris daline pertvara buvo padalintas į dvi dalis. Abipus pertvaros buvo dvi lovos. Šiandien jau aišku, kad kartais viena iš lovų likdavo tuščia. Tiesa, Editos motina dabar tikina ilgai iki skandalu virtusio įvykio apie tai nežinojusi - net neįtarusi. Esą pati iš savo patirties žino, kad "tokio amžiaus mergaitėms" nė į galvą neateidavo mintis ragauti suaugusiųjų gyvenimo teikiamų malonumų. Kartą moteris aptiko ir pavartė Editos rašytą dienoraštį, iš kurio sužinojo, kad jos dukra - jau ne nekaltutė mergaitė. Motina žodžiais paauklėjo savo jaunėlę, bet jaunuolių pradėto bendro gyvenimo neardė. Edita tuomet sudegino "išdaviką" dienoraštį - tuo visi nemalonumai lyg ir baigėsi. Dabar kalbama, kad Editos tėvas buvo nusiteikęs kitaip - nepritarė Dariaus gyvenimui viename kambaryje su moksleive dukteria, tačiau mergaitė pagrasindavo apskritai nubegyvensianti, ir vėl viskas tekėdavo įprasta vaga. Toks atsitiktinai viename kambaryje įsikūrusių mažametės Editos ir suaugusio vyro Dariaus gyvenimas ramiai tęsėsi gerą pusmetį.
Liūdnos Kalėdos
Prieš pat kūčias Editos mama ir Darius namų kieme darbavosi prie ką tik paskerstos kiaulės - ruošėsi šventėms. Edita į pagalbą nesiruošė, nes karščiavo ir jautėsi vis blogiau, todėl gulinėjo kambaryje. Artimiesiems iškvietus greitąją pagalbą, mergaitė Dariui ir motinai prisipažino buvusi apie šešis mėnesius nėščia ir prieš kelias dienas pati atsikračiusi užsimezgusios gyvybės. Anot Editos, ji, niekam nematant, virbalu persidūrė gimdą, pajuto išbėgant vaisiaus vandenis. Esą kitą dieną jai, vėl niekam nematant, iškrito negyvas vaisius su placenta, kurį ji įmetė į kambaryje besikūrenusią krosnį.
Editos gyvybė, medikų teigimu, kabėjo ant plauko - iš mirties nagų ją teko plėšte plėšti. Vilkaviškio ligoninė savo jaunąją pacientę skubiai perdavė Kauno medicinos universiteto klinikų specialistams. Editos namiškiams kūčios ir Kalėdos jau neberūpėjo, kaip netrikdė ir iš paskos vaikštantys teisėsaugininkai, siekiantys užčiuopti tikrąjį keisto įvykio siūlą, nes visi gyveno vienintelio stebuklo - kad tik Edita išgyventų!- laukimu. Šiandien merginos motina sako, kad pernykštės metų pabaigos šventės liko kaip bene slogiausias gyvenimo prisiminimas, kurį norėtųsi kuo greičiau užmiršti. Moteris nei tada, juodo laukimo dienomis, nei dabar, gyvenimo nuotaikoms sugrįžus, nelinkusi smerkti ir niekinti Dariaus, kad jis per greitai įtraukė trylikametę mergaitę į suaugusiųjų kasdienybę. Esą vaikinas pats "tomis dienomis tupėdavo susigūžęs ir ašarodavo išgyvendamas dėl Editos".
- Va, jeigu Edita tada būtų numirusi, prokuratūra mus su Darium būtų užtąsiusi, - turbūt išsprūdo apskritai nelinkusiai dalintis skaudžiais prisiminimais moteriai (45 m.). - Juk ir dabar turbūt yra manančių, kad trylikametė pati viena negalėjo pasidaryti to aborto. Beje, ekspertai tvirtina atvirkščiai ir mūsų nelaimę vadina priešlaikiniu gimdymu, kurį iššaukė svetimkūnis (virbalas).
Painus tyrimas
Duomenų, kad septintojoje klasėje besimokanti trylikametė tapo jai abortą padariusių asmenų auka, įvykį tyrusiems Vilkaviškio prokuratūros ir policijos pareigūnams nepavyko surinkti. Sveikatą atgavusi ir į namus sugrįžusi Edita atkakliai tvirtino, kaip tebetvirtina ir iki šiol, kad "ta istorija su virbalu" - vien jos pačios išmislas. Kodėl ji taip pasielgė, teisėsaugininkams mįslė liko iki šiandien. Iš pradžių mergaitė, nenorėdama, kad pareigūnai apklausinėtų jos mylimą draugą, jiems pateikė visai kito jaunuolio, su kuriuo jinai esą turėjusi lytinių santykių, pavardę. Netrukus paaiškėjo, kad tai buvo melas. Pats Darius, tuo metu tebegyvendamas pas Editos tėvus, prisipažino, kad su trylikamete bene pusmetį gyveno kaip vyras su žmona. Vaikinas neslėpė visuomet žinojęs ir savo mylimosios amžių, bet kad ji dar nepasiruošusi tokiam gyvenimui ir lytiškai nesubrendusi, esą niekada nesusimąstęs.
Pradėjus įvykio tyrimą, buvo manoma taikyti Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį dėl lytinio santykiavimo su lytiškai nesubrendusiu asmeniu (tuo metu galiojęs BK už tai numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų), tačiau teismą ši istorija pasiekė jau kaip mažametės išžaginimo faktas. Kaip "Akistatai" paaiškino prokuratūros teisėsaugininkai, lytinis santykiavimas su mažamete, net ir pripažįstant jos pačios valią ar iniciatyvą, pagal įstatymus turi būti traktuojamas kaip mažametės išžaginimas. Štai tokia kvalifikacija niekaip neįtikino ir iki šiol neįtikina nuoširdžiai savo meilės istoriją pareigūnams papasakojusio Dariaus K. Anot vaikino, intymiai suartėdavus su Edita, nė vieną kartą nebuvo jokios prievartos, jokio smurto, jokios apgaulės, jokių grasinimų - tik abipusis noras, padiktuotas meilės. Juk mylėtasi po mergaitės tėvų stogu, tėvams žinant, kad jaunuoliai miega vienas šalia kito.
Tikisi švelnesnio nuosprendžio
Kauno apygardos teismas jau paskelbė Dariui K. nuosprendį - kaltu dėl mažametės išžaginimo pripažintas vaikinas nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią reikės atlikti Pataisos namuose. Nuosprendyje akcentuojama, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusioji buvo mažametė, o kaltinamasis pasinaudojo jos dėl mažametystės bejėgiška būkle. (Iki gegužės 1 d. galiojęs BK vaikiną būtų įkalinęs mažiausiai aštuoneriems metams.) Kol įsiteisės nuosprendis, Darius paliktas laisvėje.
- Savo kaltės dėl išžaginimo aš tikrai nepripažįstu, nes to niekada nedariau, - korespondentei sakė tvarkingas ir simpatiškas Darius, aplankytas Editos tėvų namuose, kur ir šiandien jis tebegyvena bene visomis šeimos nario teisėmis. - Nuosprendį apskųsiu - gal kitas teismas bus gailestingesnis. Aš neneigiu, kad mūsų meilės istorija prasidėjo per anksti, bet ar tai toks jau rimtas nusikaltimas?
Editos motina taip pat sako, kad teismo nuosprendis Dariui paskelbtas tikrai per žiaurus. Moteris jau susitaikiusi, kad dukros gyvenime įvykusių nepataisomų klaidų jokiomis bausmėmis nebeištrins. Anot jos, vaikai gyvena taikiai, vienas be kito negali, svajoja apie bendrą ateitį - tai tegul taip ir būna. Dabar labiausiai visiems po šiuo stogu gaila mažylio, per anksti pasibeldusio į šį pasaulį ir jo neišvydusio. Editos motina įsitikinusi, kad vaikelį pati būtų užauginusi, kol Edita baigs mokslus. Negimusio kūdikėlio šiandien gaila ir Dariui, ir pačiai Editai - mergaitė nelinkusi aiškinti, kokių minčių tuomet ji buvo kamuojama.
- Stengiamės užmiršti viską, kas buvo, duktė ir mokyklą po tų įvykių vėl lankė, noriu, kad tik ji būtų sveika ir laiminga, - sakė tris anūkus jau turinti Editos mama. - Tik va - nauja bėda: jeigu Darius bus suimtas tiems penkeriems metams, duktė jau dabar kalba nebegyvensianti. Verkia ir verkia ji namuose Darių apsikabinusi, nepaleidžia jo iš akių. Po nuosprendžio net ir į mokyklą liovėsi eiti - turbūt baiminasi, kad jo nesuimtų ir neišvežtų.
Įvykis - pašalinių akimis
Valerija Rapulskienė, Pilviškių vidurinės mokyklos (Vilkaviškio r.) direktoriaus pavaduotoja:
- Visai nesvarbu, kad jaunuolis tebegyvena mergaitės namuose - jis juk yra suaugęs žmogus ir privalėjo protauti, atsidūręs vienoje lovoje su visai dar mergaičiuke. Tuo žmogus ir skiriasi nuo gyvulio. Trylikametei turėjo rūpėti tik mokslai. Manau, labiausiai šioje situacijoje viskas priklausė nuo mergaitės tėvų - jie privalėjo neapgyvendinti svetimo vaikino viename kambaryje su paaugle dukra. Žinant, kad mergaitė nuolat nugalėdavo tėvus grasinimu "Nebegyvensiu!", kažin ar reikia dabar ką beaiškinti - vaikas rado savo ginklą, kuriuo naudodamasis savotiškai vadovavo situacijai. Apskritai dabartinių paauglių tėvų karta linkusi visą vaikų auklėjimą "nurašyti" mokyklai - patys "kišasi" lyg ir mažiau. Mat sovietmečiu, kai dabartiniai tėvai patys buvo moksleiviai, šeimos savo atžalas matydavo retai - vienintelį nuo mokyklos laisvą sekmadienį mokytojai privalėdavo išvežti moksleivius į ekskursijas, užimti juos nesibaigiančiuose renginiuose, konkursuose. Turbūt tada tėvams ir susiformavo nuomonė, kad vaikus auklėja tik mokykla. O aš manau, kad vaikams vis dėlto didžiausias pavyzdys ir autoritetas yra jų pačių tėvai, šeimos, kurioje gyvena, modelis. Taigi ir Editos gyvenimo klaidų šaknys glūdi šeimoje. Žinoma, Darius, suaugęs vyras, padarė nusikaltimą - suviliojo, suvedžiojo, prikalbino mergaičiukę. Na, jeigu teisėsaugininkai tai vadina išžaginimu, turbūt jie žino geriau.
Marijona Kižienė, Vilkaviškio vaikų teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė:
- Editos šeima mūsų skyriui iki šio skandalo nebuvo žinoma. Ir dabar negaliu teigti, kad tai netvarkingi, nesveiki ar degradavę žmonės - gyvena tvarkinguose namuose, nesėdi be darbo, bendrauja vienas su kitu, rūpinasi. Pati Edita - gabi mokinė, simpatiška mergaitė. Atrodo ji kaip subrendusi panelė. Kad Darius kaltas, aš neabejoju - privalėjo mąstyti. Labai kalti ir Editos tėvai, paskyrę jaunuoliams atskirą kambarį. Mergaitė patyrė traumą turbūt visam gyvenimui. Bet kas jau įvyko, tas įvyko, o dabar belieka tik pasvarstyti, kam ir kas bus geriau, kad Darius penkerius metus praleis už grotų. Šiandien jiedu laimingi, o ar bus tokie, kai Darius grįš iš "zonos"?.. Galų gale dabar jiedviem turbūt būtų lengviau kartu išgyventi savo bėdą - juk pernykščio gruodžio įvykis labai skaudus abiem. Kita vertus, Darius pats nusikalė savo likimą - juk anksčiau kartą už vagystę lygtinai jau nuteistas vaikinas turėjo žinoti baudžiamojo įstatymo subtilybes. Tiesa, kalinio duonos jis dar neragavo, bet, kaip sakoma, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ar laikyti vaikiną žagintoju? Pašaliečiai, sužinoję apie BK straipsnį, taip ir sakys, o pažįstantys - apskritai nevadins jo nusikaltėliu. Bet graudu - vis dėlto penkeri nežinios metai.
Jolita Lenkaitė, Kaune studijuojanti marijampolietė:
- Nevienprasmiška istorijos baigtis! Man atrodo, kad Edita, nuteisus jos draugą, patyrė dar vieną didžiulę traumą. Keistai visa tai atrodo: senstelėjęs įvykis "išlindo" tik po kilusio aborto skandalo, "kaltininkas" greitai nustatytas, nes pats atėjo teisėsaugininkams į rankas, ir griežtai nuteistas, nors niekas pretenzijų jam nereiškia. O kiek merginų ir moterų yra tikrai išprievartautų - nebeišeinančių iš ligoninių, nebepakylančių iš depresijų, sužeistų visam gyvenimui, kurių prašymų nubausti jų išniekintojus prokurorai nepatenkino - esą neįrodė kaltės, nes nenustatė kūno sužalojimų, buvusio smurto...
Zita Pajaujienė, marijampolietė bedarbė, trijų paauglių mama:
- Nemanau, kad tokia bausmė už šiurkščiai - išžaginimu - įvardintą nusikaltimą tam vaikinukui pelnyta. Kad po visų nelaimių būtų dingęs iš Editos gyvenimo, kalbėčiau kitaip. O gal mūsų kodekse straipsnių per mažai ir ne kiekvienam atvejui juos įmanoma pritaikyti šimtu procentų? Nederamas buvo ir mergaitės elgesys - mano dukterys, būdamos trylikos, su lėlėmis dar žaisdavo! Man, kaip mamai, gaila per anksti pasibaigusios Editos vaikystės. Gaila jos ir kaip įsimylėjusios merginos, atplėštos (jeigu pasodins) nuo mylimojo. Juk merginukė puls į depresiją, paskęs savo neišdalintuose pirmosios meilės jausmuose, viena likusi smegs apkalbų liūne, kol viskas nežinia kuo gali baigtis. Man atrodo, kad įstatymas šiuo atveju per žiauriai kaip kirviu kapoja jaunuolių likimus. Jeigu Editos ir Dariaus gyvenimo vežimas įsivažiavo, tai įstatymui nevertėtų pagalius į ratus kaišioti. Tegul jų istorija būna perspėjanti pamoka kitiems: vyrai, nekiškite nagų prie nepilnamečių merginų! ..................................................................
(Nuotraukų nepadarėme, nes niekas iš visų kalbintųjų nesutiko fotografuotis. Turbūt tiktų kokia simbolinė porelės nuotrauka, o gal - BK viršelio?)
2003 05 09
