Ligoniui širdies priepuolis. Gydytojas, atlikęs visas reikalingas procedūras, su artimaisiais išėjo į kitą kambarį aptarti gydymo eigos ir kokių reikės vaistų. Kambaryje su ligoniu liko sanitaras. Pastarasis panoro kur nors prisėsti, bet apsidairęs pamatė, jog nėra kur - tik didelis, minkštas, patogus fotelis, kurį buvo okupavęs didžiulis katinas. Visi bandymai jį nuvyti norimų rezultatų nedavė - katinas tik žiūrėjo į sanitarą žaliomis akimis ir judino ūsus.
Įsitikinęs, kad niekas nemato, sanitaras užsimojo ir taip šėrė katinui per kuprą, kad tas lyg kulka nušoko nuo fotelio ir kniaukdamas nunėrė į tolimiausią koridoriaus kampą.
Vos sanitaras įsitaisė patogiame fotelyje, į kambarį įbėgo buto šeimininkė su katinu ant rankų.
- Vasilijus vaikšto! Daktare, ačiū! Kaip jūs tai padarėte?!
Pasirodo, katinas Vasilijus jau dvejus metus nevaikščiojo. Ėsti ir atlikti gamtinius reikalus jį nešiodavo ant rankų. Buvo išleista nemažai pinigų veterinarams, bet niekas negelbėjo. Ir štai paprastas sanitaras be jokių išlaidų ir ypatingų pastangų jį išgydė.
