Remigijus RAINYS
Atėjo laikas apsidairyti ir pagaliau išsipagirioti. Pagal Europos Sąjungos Komisijos užsakytus tyrimus, jau esame didžiausiais alkoholikais Europoje po vengrų. Tiesa, pastarieji per metus išgeria vienu litru gryno etilo alkoholio daugiau, negu lietuvaičiai. Tačiau ir tie 17 litrų neskiestų svaigalų, kurie pagal statistiką kasmet tenka ne tik pilnametystės sulaukusiam piliečiui, bet ir motinos krūtį tebečiulpiančiam bambliui, ar iš gydytojo laukiamojo beveik neišeinančiam senoliui, verčia susimąstyti apie artimiausią ateitį. Galime guostis, kad girtuoklyste nuo mūsų nedaug atsilieka čekai ir latviai, tačiau sveiką gyvenseną Europoje diktuoja anaiptol ne šių tautų atstovai.
Nacionalinė sveikatos taryba paragino politikus alkoholizmo plitimo klausimą iškelti Europos Parlamente. Nors Lietuvos sveikatos programoje nurodytas tikslas iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais, kol kas jo vartojimas tik didėja. Todėl taryba siūlo riboti alkoholio pasiūlą, kelti jo kainas, didinti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, drausti alkoholio reklamą. Alkoholio politikos griežtinimui pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri palaiko savivaldybių iniciatyvą uždrausti prekybą alkoholiu Rugsėjo 1-ąją. Vyriausybės patvirtintame Visuomenės sveikatos priežiūros strategijos veiksmų plane yra numatoma didinti alkoholinių kokteilių kainas. Tai turėtų bent kiek sumažinti alkoholio vartojimą tarp jaunimo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vadinamųjų "silpnųjų" (iki 22 laipsnių stiprumo) gėrimų reklama nedraudžiama ištisą parą, o tai blaivybės skatinimui tikrai nepasitarnauja.
Nors Susisiekimo ministerija jau išgirdo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų siūlymus sumažinti leistiną alkoholio koncentraciją vairuotojo kraujyje nuo 0,4 iki 0,2 promilės alkoholio, o pradedantiems vairuotojams bei profesionalams leisti važiuoti tik absoliučiai blaiviems, tačiau dėl šių Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų dar laukia nelengva kova Vyriausybėje. O ir priėmus pataisas vairuotojams bus nelengva atsispirti kiekvienoje degalinėje brukamam alkoholinių gėrimų asortimentui. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius savo iniciatyva pradėjo tyrimą, ar 2004 metais Lietuvoje liberalizuotas Alkoholio kontrolės įstatymas, leidęs įvairaus stiprumo gėrimus degalinėse pardavinėti visą parą, neturėjo įtakos dabar susidariusiai padėčiai, ar teisingai reklamuoti tarp jaunimo populiarius lengvus nenatūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus.
Savo skaitytojų "Akistata" paklausė: "Ar tikite, kad galima sumažinti girtavimą?"
Vygintas R., darbininkas
Pamenu, kai sovietiniais laikais savo uždarbį juokais skaičiuodavome sąlyginiais degtinės puslitriais. Tuomet iš uždirbto svaigalų kiekio reikėdavo bent tris puslitrius atmesti sūnaus batams, o keturių puslitrių užtekdavo visoms komunalinėms ir ryšių paslaugoms apmokėti. Dabar sąžiningai dirbantys žmonės Lietuvoje nebesugeba užsidirti net padoresnėms kelnėms, todėl daugelis vaikščioja dėvėdami užsieniečių nuvalkiotomis drapanomis. Tačiau degtinės butelaičiui pinigėlių atsiras net ir pačioje kiauriausioje kišenėje. Jei baltakė dar bus branginama, tai darbininkams šalyje teks gerti tik langų valiklį, o toks gėrimėlis galutinai atrofuoja smegenis ir sutrikdo motorinius judesius.
Arnoldas B., studentas
Jau įsitikinome, jog stiprių gėrimų reklamos draudimas girtavimo sumažinimui padėjo kaip mirusiajam klizma. Tas pats bus, jei bus ribojamas gėrimų pardavimo laikas. Atkus daugelio jau primirštos, tačiau taip ir neišnykusios "bobutės", kurios neabejotinai išplės savo asortimentą ir pakels savo teikiamų paslaugų kainas. Blaivybės sindromo kamuojamas žmogus tampa neįtikėtinai išradingas. tad išsvajotojų svaigalų nors iš žemės išsikas net pačiame vidurnaktyje.
Raimonda G., namų šeimininkė
Viešumoje kovodami už blaivybę, tikrumoje Seimo nariai elgiasi atvirkščiai. Ta jų sugalvota kompensacija už šventines dienas sutampančias su šeštadieniais ir sekmadieniais, tėra tik dar didesnis alkoholizmo skatinimas. Anksčiau vyrai sau leisdavo iki žemelės graibymo prisigerti tik penktadienio popietėmis, o šeštadienio rytais "pataisę sveikatą", sekmadieniais jau tik gaivelėdavosi prieš naują darbo savaitę. Dabar kone kiekvieną mėnesį susikaupia bene keturių poilsio dienų "blokas". Dvi dienas dar galima šiaip ne taip "prastumti" senaisiais metodais, tačiau ką veikti per likusias? Televizijos lyg tyčia tuomet rodo pačius nuobodžiausius ar daug kartų matytus kino filmus bei kvailiausias pramogines programas. Vandens telkinių pakrantės užtvertos aukščiausiomis tvoromis, o laisvos - nugultos anksčiau atskubėjusių piliečių. Iš miškų veja aplinkosaugininkai ir policijos pareigūnai, mat baiminasi, kad per sausrą numestas neužgesintas degtukas nesukeltų gaisro. Tad kas belieka? Lindėti namie ir siurbčioti vadinamuosius silpnuosius alkoholinius gėrimus? Jau po dviejų parų visi tie sidrai ir kokteiliai taip apkarsta, jog norom nenorom griebiesi ko nors stipresnio, kad tik greičiau bėgtų laikas.