Sigitas STASAITIS
Išgirdęs tariant populiarųj posakį "Kieno pinigai, to ir teisybė", smulkus ūkininkas iš Joniškio rajono Petras Šonta susinervina. Šis 55 metų vyras, valdantis vos kelis hektarus žemės, nepabijojo vienui vienas pakilti į kovą prieš, jo nuomonę, valstybinio masto aferą, kuria pasinaudojo milijardus valdanti viena stambiausių Lietuvos bendrovių - Vakarų skirstomieji tinklai (VST). Mat privatizavus šią įmonę, valstybė VST perdavė teisę nemokamai naudotis žeme po elektros stulpais, kurių tūkstančiai stovi privačiuose laukuose. P. Šonta ne pirmas, kuris pasipiktino tokia tvarka, bet pirmasis, VST padavęs į teismą.
"Jei ne Lietuvoje, tai Strasbūre įrodysiu, kad Lietuvoje turi galioti privačią nuosavybę gerbianti Europos Sąjungos teisė, o ne Lietuvos Seimo ir Vyriausybės lobistų kuriami specialūs įstatymai milijardieriams", - neabejoja P. Šonta, kuris, prasidėjus bylinėjimusi, jau nukentėjo - savo sodyboje liko be elektros.
Mėgstantieji detektyvus skaitytojai turi progą nuspręsti - ar paprastas žmogelis laimės kovą su milijardieriais, ar taip ir liks nieko nepešęs gyventi savo neapšviestame vienkiemyje.
Ūkininko žemėje - neįteisinti stulpai
P. Šonta ūkininkauti pradėjo vienas pirmųjų šalyje, kai 1990 metais surengęs bado streiką atsiėmė protėvių žemę. Šiuo metu jis ūkininkauja Joniškio rajono Priešginių kaime, kur turi vienkiemį.
Ūkininkui nepatinka, kad dalimi savo sklypo jis negali naudotis - pievoje bei laukuose stovi dvi aukštos įtampos elektros perdavimo linijos. Valdininkų išrašytuose žemės nuosavybės dokumentuose gi nėra nė žodžio, kad P. Šontai grąžintoje žemėje turi stovėti valstybės turtas - dar sovietmečiu prismaigstyti 18 gelžbetoninių elektros stulpų ir viena transformatorinė. Dauguma šių stulpų elektra atvesta į P. Šontos sodybą, bet yra ir atšaka kaimui.
"Suskaičiavau, kad iš viso stulpai užima apie 10 arų mano žemės, kuri pasmerkta be naudos žaliuoti piktžolėms. Nes kaime net vaikas supranta - su technika prie elektros stulpo arti nelįsk, antraip nukentės ir padargai, ir stulpas", - iš patirties žino ūkininkas.
Problemą, kad privačioje žemėje neįteisintas stovi svetimas turtas (elektros stulpai), P. Šonta kėlė nuo pat pradžių. Tačiau prieš keliolika metų Ūkininkų sąjunga turėjo svarbesnių problemų, todėl problema buvo užmiršta. Neįteisintų stulpų problemą vyras prisiminė prieš kelerius metus, kai valstybinė Elektros tinklų įmonė buvo privatizuota ir tapo Vakarų skirstomaisiais tinklais (VST).
Pasijuto parduotas baudžiauninkas
Apie tai, kaip 2003 metų gruodį 9 fiziniai asmenys įmonę VST nusipirko už pusę milijardo litų, o jau 2004-ųjų pavasarį ji buvo įvertinta beveik 2,5 mlrd. litų - atskira, verta knygos istorija. P. Šontą supykdė kita afera - jis pasijuto valstybės privačiai įmonei parduotas kartu su savo žeme.
Luktelėjęs, kol po VST privatizacijos bus baigtos inventorizacijos bei kitokie biurokratiniai formalumai, P. Šonta kreipėsi į VST Joniškio rajono skyrių, siūlydamas sudaryti sutartį. Verslo žmonės žino - įsisteigus naujai įmonei, visada pasirašomos naujos sutartys. Ūkininkas aiškiai išklojo problemą: "Žemė - mano, stulpai - jūsų. Kaip sprendžiam privačios nuosavybės kitoje privačioje nuosavybėje problemą?"
P. Šonta nebuvo kategoriškai nusiteikęs. Atvirkščiai, ūkininkas tikina siūlęs derėtis dėl nuolaidų, nuompinigių dydžio arba vietoj grynųjų savo sodyboje kas mėnesį nemokamai gauti sutartą kiekį elektros energijos. Tačiau VST valdytojas buvo kurčias bet kokiems ūkininko prašymams ir pasiūlymams. Pernai VST atsiuntė griežtą atsakymą raštu, jog elektros linijos laukuose, kurie vėliau tapo P. Šontos nuosavybe, nutiesti dar sovietmečiu, 1970 - 1977 metais. 1992 metų Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 343 elektros tinklus (stulpus) eksploatuojančiai įmonei leista nemokamai naudotis žeme, ant kurios stovi elektros stulpai.
"Palaukit, kaip čia yra? - daug kartų įdėmiai perskaitęs atsakymą niekaip neatsitokėja P. Šonta. - Taip išeina, kad vyriausybė elektros tinklus pardavė su mano žeme kaip baudžiauninką?"
Įmonė nelinkusi nusileisti
Kadangi ūkininkas su VST bendros kalbos taip ir nerado, 2007-ųjų sausį elektra jam buvo išjungta. Petras juokiasi, kad tai padarė asmeniškai į jo laukus atvykęs pats tuometinis VST Joniškio skyriaus viršininkas Marius Šimanskis.
Nuo tos dienos, štai jau pusantrų metų, Petras savo vienkiemyje gyvena tamsoje. Žmona mirusi, vaikai - užaugę ir išsikėlę, tad našlys ištveria. Dienomis jis tvarkosi, vakarais - pamedžioja, naujienų pasiklauso per automobilio radiją, mobilaus ryšio telefono akumuliatorių įkrauna pas kaimynus ar lankydamas suaugusius vaikus Šiauliuose.
Anot P. Šontos, net sovietmečiu, kai nebuvo nei privačių įmonių, nei privačios žemės, elektros tinklus valdžiusi įmonė atsilygindavo už nepatogumus dėl stulpų - kaimiečiai už kilovatvalandę mokėjo po 1 kapeiką, kai miestiečiai - 4 kartus daugiau. Tačiau privačios VST vadovybė nusiteikusi kategoriškai.
Dabartinis VST Joniškio skyriaus viršininkas Raimondas Linkus pripažįsta, kad P. Šonta - ne pirmasis žemės savininkas, prašęs užmokėti už vietą laukuose elektros stulpams. "Neprivalome to daryti, nes pagal galiojančius teisės aktus elektros linijos ir įrenginiai įmonei perduoti su teise naudotis žeme neatlygintinai, - tikina R. Linkus. - Jo žemės nuosavybės dokumentuose turi būti įrašytas servitutas - speciali išimtinė teisė mums naudotis žeme po stulpais, teisė privažiuoti juos remontuojant. Nes elektros teikimas - ne šiaip paslauga, tai valstybinės svarbos funkcija."
Geležiniai ūkininko argumentai
"Nėra jokių servitutų, - P. Šonta rodo savo popierius. - Be to, servitutus galima pateisinti, kai kalbama, pavyzdžiui, apie valstybei priklausantį kelią, kuriuo visi laisvai naudojasi ir niekas dėl to neturi materialinės naudos. O dabar svetimoje žemėje stovinčiais privačiais stulpais teka privati elektra, kurią VST parduoda už nemenką pelną. Jei VST tą valstybinės svarbos funkciją tiekti elektrą vykdytų be pelno, ir aš nepykčiau dėl dalies žemės po stulpais, tarnaujančios visų labui. Tačiau dabar aš moku žemės mokestį, bet negaliu naudotis žeme aplink stulpus, o privati bendrovė VST, nemokamai naudodamasi mano žeme, spaudžia gražų pelną ir tikina, kad tai logiška ir teisėta... Matau, kad elektros tiekėjams socializmas dar nesibaigė, tokia nuostata nemokamai naudotis svetima privačia nuosavybe vardan savo pelno grubiai pamina Konstituciją!"
"Tačiau dauguma stulpų P. Šontos žemėje elektra įvesta į jo paties sodybą. Mes gi negalime srovės ūkininkui tiekti kibirais" - laidai būtini", - VST vadovai irgi turi logiškų argumentų.
"Ir tai netiesa. Aš domėjausi, kaip yra užsienyje. Pažįstamas ūkininkas olandas pasakojo, jog jų šalyje elektrą tiekianti įmonė moka už naudojimąsi svetima žeme - nesvarbu, ar joje stovi stulpai, ar žemėje užkasti kabeliai. O Lietuvoje valdžia žmones laiko kvailiais, kuriuos galima mulkinti, parduoti, perleisti kartu su jų žeme privačioms įmonėms. Labai svarbi funkcija yra ir visuomenei tiekti dujas, ir mobiliųjų telefonų ryšį. Tačiau nei vamzdžių klojėjams, nei ryšio bokštų statytojams nekyla net mintis iš Vyriausybės reikalauti teisės nemokamai naudotis svetima žeme pelno tikslu", - atsikerta P. Šonta.
Jau ruošiasi Strasbūro teismui
Galiausiai Petras atskleidę paslaptį, kodėl, jo nuomone, VST pamynusi jo teises net nesiruošia derėtis: "Spaudoje skaičiau žinutę, kad neseniai VST akcininkai pasidalino per pusę milijardo litų pelno už praėjusius metus ar pusmetį. Lietuvoje yra šimtai tūkstančių stulpų, 20 000 transformatorinių. Dauguma jų stovi ant privačios žemės. Jei VST už naudojimąsi žeme man atsilygins, kiti žemės savininkai irgi netylės. Kol savi žmonės Seime ir Vyriausybėje tyliai prakiša Konstituciją paminančius sprendimus, negi leisi, kad milijardinis pelnas sumažėtų keliais milijonais?"
P. Šonta neatmeta, kad Lietuvoje, kurioje aferas laimina pats Seimas ir Vyriausybė, teisybės gali ir nerasti, todėl nebijo su milijardieriais sukryžiuoti ietis net ir Strasbūro žmogaus teisių teisme.
Petras - nepaprastai užsispyręs žmogus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir priėmus įstatymą dėl žemės grąžinimo, valdingas kolūkio pirmininkas, radęs formalų pretekstą bei užtarimą Šiaulių rajono savivaldybėje, atsisakė P. Šontai grąžinti jo senelių sklypą. Tada Petras surengė pirmąją Lietuvoje bado akciją prie Šiaulių rajono savivaldybės ir badavo, kol savo pasiekė. Dabar ūkininkas, pasisamdęs vieną garsiausių Šiaulių advokatų ruošia vis naujus ieškinius teismams, pareiškimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Kovotojas tikisi, kad greitai prie jo prisijungs ir daugiau VST skriaudžiamų ūkininkų.
S. Stasaičio nuotr.
(Sonta-Petras) Ūkininkas P. Šonta neabejoja, kad bent Strasbūro žmogaus teisių teismas privers privačią elektrą tiekiančią bendrovę gerbti svetimą privačią nuosavybę.
