Irena ZUBRICKIENĖ
- Ieškote moters draugystei ir bendram gyvenimui? Norėčiau pasiteirauti, kaip sekasi (ar moterys "kimba", kokios jos, o gal jau ir norimą draugę išsirinkote?), ir apie tai parašyti, kad iš jūsų patirties galėtų ko nors pasimokyti panašaus likimo žmonės, - "Akistatos" korespondentė telefonu pakalbino pačiame Marijampolės centre gyvenantį vyrą, kuris apie porą mėnesių keliuose vietos laikraščiuose nuolat skelbiasi apie trokštamą pažintį.
- O kurio jums reikia - manęs ar sūnaus? - pasigirdo ragelyje netikėtas klausimas. - Matot, mes abu vienišiai ir abu ieškome. Jeigu atsiras jaunesnė, bus sūnui, o jeigu vyresnė - man. Nusibodo patiems plauti puodus ir kepti kiaušinienę! - tarsi paaiškino savo troškimo priežastis vyras, sutikęs įsileisti į savo kasdienybę.
Reiklus ir įtarus vienišius
Mūsų pašnekovas - Mečislovas Stanislovas Lisauskas (74 m.). Jo sūnus Dainius (40 m.) nepanoro atverti savo širdies - kieme sutiktas tik mostelėjo galva namo link, kur esą yra "šeimininkas", kuris ir kalbės.
Vyresnysis Lisauskas pasitiko maloniai nusiteikęs ir atsiprašė, kad jo namuose esą netvarka, nes nėra moteriškos rankos. Iš tiesų vyras be reikalo taip kalbėjo: ir virtuvėje, ir kambaryje nebuvo matyti nė vieno nereikalingo daikto, langus dengia baltumu tviskančios užuolaidos, stalą puošia staltiesė, keliose vietose žydi gėlės - nežinantis niekaip neįtartų, kad jaukioje pastogėje negyvena moterų.
Mečislovas Stanislovas, prieš sodindamas tik po telefoninio pokalbio pažįstamą viešnią, paprašė parodyti darbo pažymėjimą - esą gal tik pasityčioti iš jo norima? Jis iš karto paaiškino, kad į skelbimus laikraščiuose atsiliepė ne viena pasijuokti tenorinti apgavikė, o gal net išsikrausčiusios žmonos paraginta jos bičiulė. Anot Mečislovo Stanislovo, jam su stiklelio mėgėjais, paskalų nešiotojais, tinginiais, lengvos duonos valgytojais, meilužių ieškotojais - nepakeliui. Tiesa, jaunystėje patekdavęs ir į linksmas kompanijas, ir vieną kitą stiklelį išlenkdavęs, bet visada jautęs saiką ir niekada neperžengęs ribų. Užtat, anot paties, ir užgyvenęs neblogą nuosavą namuką Marijampolės centre, susitvarkęs aplinką, nes daug metų sėkmingai gaminęs paminklus, vėliau užsiėmęs automobilių ratų remonto verslu (dabar tai daro sūnus) ir visuomet turėdavęs pinigų.
Vienatvė užklupo susirgus
Gyvenimo džiaugsmas M. S. Lisauską, jo teigimu, lydėjo tol, kol jis buvo visiškai sveikas ir darbingas vyras. Prieš dvejus metus jėgas staiga atėmė užklupęs insultas ir dalies kūno paralyžius. Tuo metu Mečislovas Stanislovas gyveno su antrąja žmona ir iš karto pajuto, kad mylimos moters jausmai itin sparčiai vėsta. Anot pensininko, dvylika metų jaunesnė žmona tuoj parodė, kokia yra iš tikrųjų - atsiskleidė naujomis spalvomis, nepažintomis per aštuoniolika bendro gyvenimo metų. Pradėjęs pasakoti apie žmoną, kuri iš jo namų išsikraustė vos prieš kelis mėnesius, vienišius susigraudino, nes neslepia visada ją mylėjęs ir ja - gražia, tvarkinga, linksma, dainuojančia ponia - didžiuodavęsis bei žavėdavęsis.
- Nėr pinigų - nebereikalingas! - tik šitaip suvokiu savo žmonos norą gyventi atskirai, - sakė Mečislovas Stanislovas. - Laimė, kad po ligos pakilau iš patalo, pats vaikštau, krutu po namus, kartais ir iki turgaus vienas nueinu, bet rimto ir pajėgaus darbininko iš manęs nebeliko, o kartu baigėsi ir mano "aukso kasyklos". Pinigai mažesni - ir meilės nebeliko. Dabar laukia ilgas teismų maratonas, kuriame su žmona dalinsimės turtus.
Pensininkas buvo atviras: nors skyrybos su žmona dar neįvykusios, tačiau tolesnis gyvenimas su ja nebeįmanomas, o apie ateitį galvoti reikia. Pakirstas ligos Mečislovas Stanislovas gyventi savarankiškai nebesugeba, todėl jam reikalingas nuolatinis pagalbininkas. Priimtiniausia, kad tai būtų moteris.
Kokios moters laukiama?
Pažinties pagal skelbimą besitikintis Mečislovas Stanislovas labiausiai pageidautų, kad į jo namus įžengtų 40-mečio neperkopusi moteris - gal tuomet ji būtų ne tik garbaus amžiaus ligonio pagalbininkė, bet ir taptų sūnaus Dainiaus gyvenimo moterimi. (Apie save nepasakojęs Dainius, pirmosios M. S. Lisausko santuokos vaisius, yra išsiskyręs su, tėvo teigimu, gegute, labiau mėgstančia linksmą kasdienybę nei darbą ir rūpesčius, tačiau vaikų neturi - mokamais alimentais skriausti naujosios šeimos nereikėtų.) Ieškoma moteris turi būti laisva nuo vaikų - nei trumpų vizitų, nei vaikų erzelio savo pastogėje vieniši vyrai nepageidauja. Moters išorė jiems nesvarbi - kad tik švari ir tvarkinga būtų. (Tiesa, tėvo teigimu, jeigu ji taikytų į artimas drauges Dainiui, neturėtų būti labai stambi - juk Dainius pats stambokas, tad esą lova greitai sulūžtų...) Pagyvenusi moteris mažiau pageidautina, nes tada Dainius iškart netenka tikimosi šanso. Netiktų ir sirguliuojanti pagalbininkė - esą nereik tokios, kurią pačią tuoj tektų prižiūrėti ir saugoti ar net globėją jai samdyti!
Tėvui ir sūnui reikalinga moteris turėtų nuolat gyventi jų name. Nakvotų (bent kol kas) atskirame kambaryje. Rūpintųsi, kad vyrai kasdien ir laiku būtų pavalgę vis skirtingo maisto, parneštų produktus iš parduotuvių, tvarkytų namus. Gyvenimas pas Lisauskus jai nieko nekainuotų - nei maistas, nei šiluma, nei vanduo. Tiesa, jaunesnę "marčią" būtų sunkiau išlaikyti, nes norėtų puoštis, turėti visokių "cincikliuškų", bet štai pagyvenusi moteris - ji galėtų taupytis gaunamą pensiją, nuo kurios esą nenukristų į šoną nė vienas centas. Svarbiausia, anot Mečislovo Stanislovo, kad "namų dvasia" būtų padori ir jam, negalinčiam, puodelį arbatos į lovą atneštų.
Pretendenčių buvo, bet...
Iki šiol Lisauskais jau domėjosi per dvidešimt moterų iš Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos. Anot tėvo, visoms joms rūpėdavę tik keli vienodi klausimai: "Kiek už tai duosi?", "Kokios perspektyvos ateityje?" (M. S. Lisauskas įtaria, kad skelbimu susidomėjusios moterys ateina tik dėl namo ir kitų turtų, ir, užbėgdamas įvykiams už akių, sako, kad jo namas liksiąs sūnui, kuris vėliau pats spręsiąs, kaip su juo pasielgti.) Vienišiai nepatenkinti, kad jų skelbimas iki šiol daugiau domino tik "jau pagyvenusias damas", kurios nori turėti šiltą pastogę dabar ir užtikrinti jaukią ateitį savo vaikams "ant svetimo gero". Anot tėvo, kuklumu pasižymintis sūnus į moterų "ekskursijas" nesikiša - viską palikęs spręsti vien tėvui.
- Dainius yra ramus, tylus, kartą gyvenime jau nusvilęs, todėl aš nutariau pats jam papiršliauti - jis neprieštaravo, kaip ir niekada gyvenime man neprieštarauja, - kalbėjo Mečislovas Stanislovas didžiuodamasis vienturčiu savo sūnumi. - Norėčiau, kad sutiktų tinkamą moterį, kuri sušildytų ir mano gyvenimą. Bet kai kartą nugirdau sakant vieną ponią, su drauge atėjusią pagal skelbimą, esą "jo sūnus dar jaunas", kiek sutrikau: buvo sunku suprasti, ar ji nusivylė, kad sūnus per jaunas - negreit namas liksiąs be šeimininko, ar pasvarstė, kad jis būtų tinkamas partneris artimiau bendrauti...
Anot vyresniojo Lisausko, po pokalbių telefonu buvo beveik "užkibusi" 38 metų moteris, bet ji iš karto pasakė, kad jokių turtų jai nereikia - ieškanti tik pajėgaus vyro (suprask - intymiam gyvenimui), o tvarkytis ir sukinėtis virtuvėje ir savo namuose galinti! Pamačiusi garbaus amžiaus pensininką, moteris pradingo. Kita, savaitę pašeimininkavusi pas Lisauskus, netrukus buvo "atstatydinta", nes, anot vyresniojo šeimininko, ji, 60-metė, net sriubą iš pakelių virdavo ir esą jau sumaltą (!) mėsą pirkdavo, be to, nepastebėdavo, kaip viralas per puodo kraštus ant dujinės viryklės išlipa, o vakarais aiškindavo, kad per vėlu valgyti - esą juk ligoninėse po 20 valandos niekas valgyti neneša. Jai buvo palinkėta linksmo kelio... Dar viena, atėjusi pirštis, iškart prakalbo, ar gausianti pinigų soliariumams ir panašiai. Vienišiams ji iškart netiko - esą tokioms pramogoms pinigų jie nešvaistysią!
- Mums reikalinga neturtinga geros širdies moteris, rasianti čia namus ir ją gerbiančius du vyrus, nesibaidanti darbo ir nenorinti lakstyti iš mūsų pastogės, - sakė M. S. Lisauskas. - Gegutės netiks nei man, nei sūnui - ne tie paukščiai esame. Tegul net neturi vilties, kad Dainių po kinus ar teatrus tąsys - jis yra darbo žmogus. Va, pasišnekėt susėdus - tai ir man priimtina. Na, o jeigu jau liktume su Dainium dviese, neįsivaizduoju, kaip bus - mes abu nepratę ir nemokame gyventi be moters pagalbos. Todėl ir pasiskelbiau laikraščiuose, nors labai rizikuoju patraukti kokių apsimetėlių, nedorėlių, sukčių dėmesį.
*** Ar pavyks Lisauskams susirasti jų reikalavimus atitinkančią "namų dvasią"? Patys jie dar nepraradę vilties.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Tėvas ir sūnus Lisauskai ieško tos vienintelės - savo gyvenimo moters
