Vėl ir vėl sugrįžti prie klimato temos mokslininkus verčia aiškiai besikeičiantys pasaulio orai. Klausimai kyla panašūs. Kas gi tai? Visuotinis atšilimas? Žmonijos eksperimentų su klimatu pirmieji padariniai?
Milijardai nuostolių
Kopenhagoje įsikūrusi Aplinkos tyrimų agentūra išplatino tyrimo išvadas, kuriose skelbiama, kad per praėjusį amžių vidutinė oro temperatūra pasaulyje pakilo 0,7, o Europoje - 0,95 laipsnio Celsijaus. Europos aplinkos agentūros (EEA) skaičiavimais, per šį amžių (iki 2100 m.) oro temperatūra pasaulyje vidutiniškai pakils 1,4-5,8 laipsnio, tuo tarpu Europoje - net iki 6,3 laipsnio Celsijaus. Klimato atšilimo pasekmės bus reikšmingos ir daugeliui skaudžios. Remiantis šiomis prognozėmis, jau iki 2050-ųjų gali ištirpti net trys ketvirtadaliai Šveicarijos Alpių ledynų. EEA aplinkos tyrėjai ataskaitoje teigia, kad per paskutinį dešimtmetį gamtos išdaigų, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, Europoje padvigubėjo. Daugelis europiečių pamena 2003 metų karščius, nusinešusius per 20 000 gyvybių ir dėl prasto derliaus ūkininkams pridariusius daug nuostolių. 2002-ųjų potvynis Vidurio Europos šalyse pražudė 80 žmonių, o jo padariniai palietė 600 000 gyventojų, atnešė didelių finansinių nuostolių. Ataskaitos duomenimis, finansiniai nuostoliai, sukelti gamtos reiškinių, per paskutinius 20 metų išaugo nuo 5 iki 11 milijardų JAV dolerių per metus.
Negailestingasis "Čarlis"
Aukštos temperatūros reiškia ne tik gerą kurortų orą, bet ir daugiau iš vandenynų išgarintų vandens garų. Vandens garai - svarbus audrų varikliukas ir galingas energijos šaltinis. Garuojant vandeniui, energija atimama iš vandenynų ir atiduodama atmosferai, kur ji laisvai gaili krėsti piktus pokštus. Ir krečia. Štai rugpjūčio viduryje Floridą nusiaubė uraganas "Čarlis". Tūkstančiai šios valstybės gyventojų neteko savo namų. Daugiausia nukentėjo mobilūs namai, kuriuos 240 kilometrų per valandą greičiu pūtęs vėjas išnešiojo kaip degtukų dėžutes. Valstybės atstovai mano, kad vien tik gyvenamiesiems namams buvo padaryta žalos už 11 milijardų dolerių. Įvertinus visą padarytą žalą, "Čarlis" gali tapti destruktyviausia audra JAV nuo 1992 metų, kuomet uraganas "Endriu", siautęs Floridos pietuose, padarė žalos beveik už 30 milijardų JAV dolerių. Uraganas "Čarlis" atskleidė ir kitas problemas, susijusias su vagystėmis ir vandalizmu.
Pirmuoju taikiniu, kaip pranešama, tapo Šarlotės uosto nuovada. Rytą atvykę į darbą policininkai pamatė sudaužytus kompiuterius. Baimė būti apiplėštam tokia didelė, jog žmonės nesitraukia iš uragano sugriautų namų, kad apsaugotų dar likusius daiktus. "Kokie jie beširdžiai, - piktinosi į namus Šarlotėje sugrįžęs ir išlaužtas duris radęs Piteris Fernandesas. - Tokiu sunkiu visiems metu nejaučia jokios pagarbos nukentėjusiems žmonėms".
Kitas nuo vagišių nukentėjęs miestietis, Vietnamo karo veteranas Garis Snaideris, taip pat neslėpė pykčio: "Nušausiu, jei pamatysiu! Jie dar mane prisimins".
JAV sukrėtė ir dar viena stichinė nelaimė. Po didelės liūties potvynio vandenys užtvindė Kalifornijos valstijoje esantį Mirties slėnio nacionalinį parką. Iš slėnio teko evakuoti šimtus stovyklautojų ir lankytojų, o du žmonės žuvo. Jie buvo rasti automobilyje, kuris buvo nuskendęs akmenų ir medžių nuolaužų krūvoje. Dėl smarkios audros buvo atkirsti regiono keliai ir šimtai vairuotojų daugelį valandų buvo priversti praleisti visiškoje nežinioje.
Uždarytos kapinės
Aukos skaičiuojamos ir Europoje. Prancūzijos vidaus reikalų ministras pranešė, kad per audras žuvo mažiausiai 9 žmonės. Vėjas buvo sukėlęs labai aukštas bangas Viduržemio jūroje. "Toks aukų skaičius yra kai kurių plaukikų neatsargumo ir kitų žmonių beprotiško noro rizikuoti pasekmė, - rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime. - Kabant raudonai vėliavai maudytis draudžiama, tačiau poilsiautojai to nepaiso".
Nuo audros nukentėjo maždaug ketvirtadalis Prancūzijos. Net Paryžiuje dėl virstančių medžių grėsmės buvo uždarytos kapinės ir parkai.
Automobiliai - kaip laivai
Netikėta potvynio banga užliejo vieną Anglijos pakrantės kaimą ir į jūrą nunešė daugiau kaip 50 automobilių. 120 žmonių sraigtasparniai nukėlė nuo namų stogų ir medžių. Boskastlio kaimas yra įsikūręs slėnyje, į kurį suteka trys upeliai. Po smarkaus lietaus jie virto srauniomis upėmis. Atostogautojas V. Grundys pasakojo, kad vanduo kilo tiesiog akimirksniu. "Iš pradžių žmonės vandeny stovėjo iki kelių, tačiau netrukus jis jau siekė krūtinę", - sakė vyriškis. Šalį sukrėtė pasakojimas apie tai, kaip buvo išgelbėta 16 mėnesių mergaitė, per potvynį su savo tėvais atsidūrusi ant automobilio stogo. Vienas gelbėtojas iš sraigtasparnio virve nusileido iki automobilio, įsidėjo kūdikį į kuprinę ir grįžo atgal. Tai buvo padaryta pačiu laiku, nes greitai automobilį nunešė potvynio bangos.
Virš Azijos nerimsta "Megė" ir "Rananimas"
Aziją siaubia taifūnas "Megė". Pirmiausia jis užklupo pietinę Japonijos dalį. Jo aukomis tapo 6 vyresnio amžiaus žmonės. Trys nuskendo patvinusiose upėse, dar du žuvo savo namuose, kuriuos sugriovė purvo nuošliauža. Regione, kur siautė "Megė", liūtys sukėlė potvynius ir purvo nuošliaužas, vėjo greitis vietomis siekė 126 kilometrus per valandą.
Pasisukiojusi Japonijoje, "Megė" puolė Pietų Korėją. Čia 2 400 žmonių buvo evakuota, o 5 žuvo. Audra buvo paralyžiavusi oro skrydžius ir traukinių eismą. Panašiai atsitiko ir Naujojoje Zelandijoje.
Daug baisesni taifūno "Rananimo", siautusio Kinijoje, padariniai. Per stichijos šėlsmą žuvo 115 žmonių, daugiau kaip 1 800 sužeista. "Rananimas" nuniokojo daugiau kaip 40 000 pastatų ir 271 000 hektarų ryžių pasėlių. Nuostoliai viršys 15,3 milijardo juanių (5 milijardus litų).
Žemė - lyg šiltnamis
Čia aprašyti tik didžiausi šį mėnesį siautę uraganai bei taifūnai. Mokslininkai teigia, kad ateityje orai prastės, daugės audrų, liūčių, sausrų. Kai kurie ekologai kaltina žmoniją, kad ši nesistengia sumažinti šiltnamio efekto, sukeliančio visuotinį atšilimą. Jų nuomone, dabar jau net neįmanoma ką nors padaryti, kad šis efektas sumažėtų. Ir EEA ataskaitoje, kurią citavome straipsnio pradžioje, teigiama, kad klimato atšilimą labiausiai lemia dujos, kurias į aplinką išmeta pramonės ir energetikos įmonės. Kitas visuotinio atšilimo padarinys - kylantis pasaulinis vandenynų lygis. Per šį šimtmetį jis gali pakilti daugiau kaip pusę metro. Tai kels grėsmę žemumų šalims (tokioms kaip Nyderlandai), kur pusė gyventojų gyvena žemiau jūros lygio, o Maldyvai, ko gero, visai išnyks iš pasaulio žemėlapių.
