Stasys NAVICKAS
Kadaise Plungėje prokuroru dirbęs Stanislovas Vaičikauskas pragėrė ir tarnybą, ir savo sūnų. Degraduoti, Plungės vaikų teisių apsaugos tarnybos teigimu, jis pradėjo 1994 metais po žmonos mirties.
Plungės rajono apylinkės teismas buvo vieneriems metams apribojęs S. Vaičikausko teises į sūnų, nes juo nesirūpino, namuose nuolat buvo geriama, dažnai trūkdavo ir maisto, ir rūbų, ir elementariausios tėviškos šilumos. Tuo metu vaikas gyveno pas savo krikštatėvį.
Per tuos laikino apribojimo metus S. Vaičikausko gyvenime į gerąją pusę niekas nepasikeitė.
Sūnui gyvenant pas J. A., S. Vaičikauskas nė karto jo neaplankė, visai nesidomėjo, kaip šiam sekasi. Jis Vaikų teisių apsaugos tarnybai buvo pasižadėjęs savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šito nepadarė.
Nesulaukęs jokios žinios iš S. Vaičikausko, jo sūnų krikštatėvis buvo atvežęs į Plungę. Vaikas labai norėjęs su tėvu pasimatyti, tačiau jo namuose niekada nerasdavo. Tiesa, kartą sūnus tėvą buvo sutikęs gatvėje, tik kalbos jiedu taip ir neradę.
Trylikametis S. Vaičikausko sūnus teisme pasakė pas tėvą grįžti nematąs sąlygų, o pas krikštatėvį jam gyventi gera, jis esąs viskuo aprūpintas.
Plungės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą S. Vaičikauskui į sūnų valdžią apriboti neterminuotai, o vaikui išlaikyti priteisė pragyvenimo lygio sumą - kas mėnesį po 125 litus.