Stasys VARNECKAS
Dar savaitė kita, ir mokinukai pasklis atostogų. Dešimt ilgų mėnesių krimtę sunkius mokslus, jie pagaliau pasimėgavę laisve ir kitais vasaros malonumais. Tik vienos Marmokienės kaktą vagoja gilios raukšlės. Ji vis prisimena aną vasarą, kada jos vieturtėlis, jos Žydrūnas, tada vos aštuonias baigęs, išvartė kelio ženklus, nusiaubė autobusų stotelę, išgąsdino bobulę Agotą. Tie jo žygiai Marmokienei kainavo daugiau kaip pustrečio šimto. O sarmata kokia! "Na ir banditėlį augini..." - metė kartą Anskaitienė, nors ir jos Giedrius ne iš šventųjų. Bet ką tu jai? Teko nuryti karčią piliulę ir minti namo, galvą nunėrus. Tai buvo anais metais, o šią vasarą istorija gali pasikartoti. Neduok Dieve! Iš dyko buvimo Žydrius vėl sugalvos kelio stulpus rauti ar bobulę Agotą gąsdinti. Ach, tos vasaros atostogos! Šakių vienturtėliui neįduosi ir labai norėdamas, cukrinių ravėti nepriversi, į Britaniją braškių skinti neiškomandiruosi. - Tai ką man daryti? - ėmėsi už galvos nelaiminga mama. - Kur man dėtis? Sodiečiai vienas per kitą siūlė, jų nuomone, senas ir veiksmingas priemones. Vienkiemio ūkininkas Vacys rekomendavo pantį. Tai, sako, visai nebloga psichoterapijos priemonė, tik pirma reikia ją pamirkyti sūriam vandeny. Buvęs veterinaras Tadas patarė sūnelį girdyti ramunėlių nuoviru arba valerijonais. Bus, sako, ramus kaip veršelis. Ir stulpų šalikelėj neberaus, ir bobulės nebegąsdins. Tačiau iš daugybės rekomendacijų Marmokienė išsirinko vieną. Ją pateikė ne kas kitas, o sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis. - Miela kaimyne, - pasakė intelektualas. - Tavo vasara bus rami, jeigu savo Žydriui įtaisysi kompiuterį... Daugiau Banaitis nepasakė nieko, tačiau ir pati Marmokienė, ir jos kaimynai suprato, kad ši moderni priemonė yra vienintelė, kuri gali būti veiksminga. - Kai sės tavo sūnaitėlis prie interneto, tai tik žiūrėk, kad rugsėjo pirmą į mokyklą nepavėluotų, - pasakė buvęs veterinaras Tadas. - Ir visą vasarą tau bus ramu, ramu. Kaip Ramygaloj.
