Stasys VARNECKAS
Ūkininkas iš Jakniūnų
Turi traktorių ir sūnų.
Turi karvę vieną kitą
Ir bankely šimtą litų.
Traktorius be rato stovi
(Vakar jį kažkas numovė),
Karves melžt neapsimoka,
Jeigu melžia - tik dėl juoko.
O vienatinis sūnelis,
Aukštas, lieknas kaip berželis,
Nors kiekvieną dieną bando,
Niekur darbo nesuranda.
Na, o banke šimtas litų,
Už pienelį sukrapštytų, -
Tai didžiausias ūkio turtas,
Per dešimtmetį sukurtas.
Sėdi vyras ir galvoja:
- Negi aš teliuko koja!?
Man tik reikia suplanuoti,
Kur tą šimtą investuoti.
Gal užveisti gražų sodą?
(Planas neblogai atrodo.)
Sodas puoštų visą kaimą
Ir kiekvieną jo atšlaimą.
Bet... Lietuvis jau priprato
Krimsti persiką, granatą.
Spjauna net į antaninį,
Jeigu jis ne užsieninis.
Gal alaus įsteigti barą?
Ne. Pakanka šito gero.
Tų alaus barų kaip grybų
Po lietaus šile pridygo.
Tik staiga sugirgžda durys -
Draugo matosi kepurė:
- Ar nebus geriau, kaimyne,
Investuot į... lagaminą?
O paskui ant jo sūnelį,
Aukštą, liekną kaip berželis,
Pasodint - ir opa opa
Integruotis į Europą.
Ir manasis jau ketina
Investuot į lagaminą.
