Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje esančiame bendrabutyje, prieš kurį laiką vieno kambario butą (su bendrais patogumais) įsigijo invalido vežimėlyje sėdintis aplinkinių dažniausiai matomas Algis Kanopka. Vienišam pensininkui atsikrausčius, jo kaimynams ir gretutinių aukštų gyventojams ramybė baigėsi - aplinkiniai verčiami gyventi pagal nerašytą invalido grafiką. Iki išnaktų jo bute nerimsta erzelis, netyla dainos, triukšmas - mat susirenka kone visi miesto "kandys"! Ypač sunku žmonėms ištverti paras, kai invalidas gauna invalidumo pensiją: čia, sako, apsilanko, o kartais ir nakvoti pasilieka net šešiolikinės! Kad jaunoms, nedrąsioms panelėms nereikėtų naudotis bendrais ilgo bendrabučio koridoriaus gale esančiais tualetais, šeimininkas prie durų (laimė, iš kambario vidaus) pastato kibirą. Būtų visai neblogai, tačiau kartais ir juo invalido svečiai nepasidalija: vieni nori "ant didelio", o kitiems tuo pat metu ima kilti ką tik nuryti "tefteliai"...
Kur tik nesikreipė bendrabučio gyventojai, kad invalidą Kanopką sudrausmintų! Jokios reakcijos... Taigi ne rajono merui po langais kakoja!
