Tikras seklys visko iki galo niekad nepasakys...
Rytoj visi šalies policijos pareigūnai paminės savo profesinę šventę - Angelų sargų dieną. Su kokiomis nuotaikomis ją pasitinka antro pagal dydį Lietuvos miesto policijos kolektyvas, savo gretose vienijantis per 1 300 uniformuotų bei dar maždaug porą šimtų neuniformuotų pareigūnų? Apie tai kalbamės su Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininku Algirdu Kaminsku.
- Kuo Angelų sargų dienos išvakarėse gali pasidžiaugti Kauno policijos vadovas?
- Apskritai metus vertinčiau kaip pakankamai stabilius. Sunkių nusikaltimų nedaugėja. Iki šiol mus labiausiai jaudino ir visuomet į pirmuosius spaudos puslapius stumdavo nusikaltimai, susiję su automobilių vagystėmis. Kaunas net buvo vadinamas automobilių vagių sostine, jam buvo kabinami visokie kitokie epitetai, tačiau sakyčiau, jog šiais metais įvyko tam tikras lūžis. Galbūt tai lėmė paties Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus brandumas. Manau, kad kai kurie aktyvūs mūsų pareigūnų veiksmai bei operacijos nusikaltėlius privertė išlakstyti, ieškoti užuovėjos užsienio šalyse arba tiesiog veikti didesnėse valstybėse, kur didesnė rinka ir galimybės. Tačiau ir ten jiems darosi nesaugu. Štai neseniai Vokietijoje buvo sulaikyta didžiulė automobilių vagių grupė. Tai vėlgi pasiekta pakankamai glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos pareigūnais. Šiemet Kaune buvo pavogta keliais šimtais automobilių mažiau nei pernai, beveik 50 procentų sumažėjo automobilių vagysčių iš užsieniečių. Viena baudžiamoji byla, kurioje užfiksuoti nusikalstamo susivienijimo (apie 20 automobilių vagių gaujos) padaryti nusikaltimai, jau perduota teismui. Kitą ruošiamės atiduoti artimiausiu metu. Tai pasiekti leido atitinkamos sankcijos - tokie nusikaltimai vertinami kaip sunkūs ir už tai numatytos ilgesnės laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau būdavo taip - išaiškini, atiduodi bylą teismui, o vagišiui arba skiriami vieneri, dveji metai nelaisvės, arba kažkokios baudos be laisvės atėmimo. Turim konkrečių pavyzdžių, kuomet ką tik teismo nuteistus žmones sulaikydavom vėl vagiančius automobilius... Dėl to norėčiau gerai vertinti mūsų padalinio - Autotransporto priemoninių vagysčių tyrimo skyriaus - darbą.
Būtų galima paminėti ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, kurie gerai padirbėjo išaiškindami narkotikų platintojus, gamintojus, prekiautojus ir t. t. Nors atrodo, kuo daugiau narkotikų surandame, tuo blogiau, tačiau tai parodo aktyvesnę mūsų poziciją. Ir jei skaičiai didėja, vadinasi, daugiau išaiškiname nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Labiau orientuojamės į tuos asmenis, kurie atveža šias medžiagas, realizuoja, kurie dirba pagal tam tikrą tiekimo schemą, o ne laksto su švirkštais. Pasiteisino nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kurį, turint informacijos, galima puikiai pritaikyti.
Šiemet 143 asmenims (tiems, kurių veikos yra žymiai pavojingesnės nei eilinės vagystės) taikėme vadinamojo organizuoto nusikalstamumo užkardinimo įstatymą. Iš jų 125 buvo pareikšti oficialūs pirminiai įspėjimai (įstatymas numato, jog negalima taikyti teisminių apribojimų, jeigu nebuvo paskelbtas įspėjimas). Galiausiai teismo apribojimai buvo taikyti 19 kartų. Beje, tenka pridurti, jog šie apribojimai skiriami ne taip greitai ir paprastai, tam reikia labai rimtų argumentų. Šiemet iškeltos jau 5 baudžiamosios bylos asmenims, kurie pažeidė šiuos teismo įpareigojimus.
Apskritai visada lengviau atliktus darbus iliustruoti konkrečiomis bylomis, skaičiais, tačiau tenka pripažinti, jog taip pat vyksta pilkas, mažai pastebimas, kasdieninis prevencinis darbas, švietimas, bendravimas su visuomene, žmonėmis, susitikimai su įvairiais kolektyvais ir t. t.
- O kaip vertinate faktą, jog kai kurias anksčiau pradėtas ir nebaigtas sudėtingas bylas ėmėsi tirti generalinio komisaro sudaryta speciali darbo grupė? Ar tai nemenkina Kauno policijos autoriteto ir įvaizdžio?
- Norėčiau patikslinti, jog baudžiamosios bylos paėmimas nėra toks paprastas - atvažiavai, susirinkai ir viskas. Kaip bebūtų - pagrindinis šeimininkas, darbo organizatorius yra prokuroras ir iš jo paimti bylą nėra taip paprasta. Visa ši veikla - tai tam tikras bendradarbiavimas, toks susitarimas, kuomet minėta darbo grupė ima tęsti penkerių, dešimties metų senumo kažkokias mįslingas bylas, dingusio verslininko ar net nusikalstamo pasaulio atstovo paieškos bylas. Sostinės pareigūnai panoro tas bylas paanalizuoti, pasiaiškinti, kas buvo padaryta jas tiriant. Juk yra tam tikros sąsajos tarp atskirų asmenų, kurie gyvena įvairiose Lietuvos vietose, tad nenuostabu, jog ir reikėjo apimti jų veiksmus, tarpusavio santykius. Dėl to buvo sutarta lyg ir savotiškai mums palengvinti gyvenimą, nes bet kokia neištirta byla, kad ir paprasčiausias nužudymas, negali taip ir "kaboti"... Tad ir buvo kalbama būtent apie tokias neištirtas bylas ir negalima teigti, jog štai Vilnius iš mūsų paėmė bylas, nes mes nepajėgūs jų ištirti... Mes tiesiog keičiamės informacija.
Darbo galutinius rezultatus nulemia bendradarbiavimas su daugeliu institucijų, kuomet, pasitvirtinus gautai informacijai, belieka bet kurioje Lietuvos vietoje baigti pradėtą darbą. Pavyzdžiui, sužinojus, jog Kaune gali įvykti narkotikų prekeivių sandoris, čia toji operacija ir įvykdoma... Mes patys esame įvykdę daug sėkmingų operacijų, todėl negaliu sakyti, jog mes nepajėgūs, jog informacija kažkur nuteka. Manau, jog niekad negalima atmesti galimybės, kad kažkuris iš pareigūnų gali pasielgti nesąžiningai, bet šiandien mes taip organizuojame darbą, kad apie operaciją žino tiktai labai siauras ratas žmonių. Ir pats, kaip turėdamas gyvenimišką patirtį bei dirbęs operatyvinį darbą, galiu drąsiai teigti, jog tikras seklys niekada visko nepasakys iki galo... Net ir geriausias mano draugas gali nieko nesužinoti apie mano darbą. Taigi, kalbant apie Kaune kitų pareigūnų vykdomas operacijas, visa tai nevertinu kaip nepasitikėjimą ar priešpriešą.
- Na, sakykime, galima tikėti, jog jūsų pareigūnai tikrai paslapčių neišduota, tačiau iš generalinio komisaro lūpų išsprūdo teiginys, jog jas išplepa pareigūnų žmonos (arba meilužės...). Tad gal išleidote kokį nors įsaką, draudžiantį pasakoti žmonoms apie darbą?
- Į šį klausimą jau atsakiau.. Priimti kažkokio įsako tiesiog neįmanoma - juk kur yra du žmonės, jau yra tikimybė, jog informacija gali nutekėti, o esant dešimčiai darbuotojų ši galimybė dar didesnė... Todėl dar kartą kartoju, jog tikras darbuotojas iki galo visko niekad nepasakys ir jam nereikia jokio atskiro įsakymo ar nurodymo...
- Sakykite, kokias tradicijas puoselėja jūsų kolektyvas, kokias šventes švenčiate - juk ne veltui sakoma, kad žmogus vien darbu nėra gyvas...
- Štai praėjusį savaitgalį, kaip įžanga į mūsų profesinę šventę bei kaip savotiška padėka visuomenei, buvo suorganizuota šventė miesto centre... Na, o apskritai tradicijos puoselėjamos ne tiktai šiame pastate. Pradėkime nuo eilinių gimtadienių paminėjimo (tai nereiškia, kad turi būti nukrauti stalai) - tiesiog stengiamės žmogui parodyti dėmesį. Sakyčiau, gražias tradicijas turi Eismo priežiūros tarnyba. Jie ne tik organizuoja įvairias išvykas į kultūrines vietas, bet ir susitinka su veteranais (mes taip pat per šventę pakviesime savo veteranus), atidavusiais tarnybai daug metų. Gražias tradicijas puoselėja ir Patrulių rinktinė. Anksčiau buvo daroma klaida formuojant nuomonę, jog patrulis - tai tas pareigūnas, kuris niekur kitur netinka, tiktai gatvei... Šią klaidą buvę vadovai (na, gal ją diktavo pati sistema) kartojo metai iš metų. Todėl maždaug prieš 4-5 metus pradėjom įrodinėti, jog patrulis - tai pirminė mūsų prestižo, autoriteto grandis ir ta linkme atitinkamai dirbam toliau. Beje, pirmiausia patrulis turi pats suvokti, koks jis yra svarbus, matomas ir labai reikalingas... Jau šiandien iš gatvės ateina atgarsiai, jog dabar patrulis ir mandagesnis, ir paslaugesnis, ir jo išvaizda geresnė... Tiesa, kartais jis, kuomet reikia malšinti incidentą, panaudoti jėgą, priverstas tas gerąsias savybes griauti...
- O kaip ruošiatės švęsti savo profesinę šventę?
- Jos įžangą, apie kurią jau kalbėjome, paprastai organizuojame pagalbon pasitelkę rėmėjus. Tai lyg savotiškas atsidėkojimas visuomenei, jos paskatinimas ir kvietimas dirbti kartu. Juk mes turime šūkį: "Aš... Policija... Saugus miestas". Tokį renginį Kaune organizuojame jau penkti metai. Gerai, kad atsiliepia verslininkai, paremia...
- Atsiprašau, o "daktarai" nesisiūlo pagalbon?
- Ne... rėmėjai yra žinomi, patikrinti, be to, mes niekad nesiekėm asmeninės naudos.
- Taigi "Akistatos" redakcijos ir skaitytojų vardu sveikiname jus bei visą didelį jūsų kolektyvą profesinės šventės proga ir linkime sėkmingo darbo...
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
