Be girtų vairuotojų, pavojų saugiam eismui kelia ir narkomanai
Šiais metais Lietuvoje kaip niekada gausu eismo įvykių, kuriuose žuvo net po kelis žmones. Nemažą dalį autoavarijų kaltininkų sudaro jauni, menką vairavimo patirtį turintys vairuotojai, nepasirinkę saugaus greičio ar net prie vairo sėdę neblaivūs. Apie susidariusią situaciją šalies keliuose korespondentas Remigijus RAINYS kalbasi su Viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos vyresniuoju komisaru Juozu BLAŽEVIČIUMI.
- Šiemet vasara nelepina gerais orais, tad gal lietus yra pagrindinis vis gausėjančių autoavarijų kaltininkas?
- Gal atvirkščiai, kuo blogesni orai, tuo turėtų būti saugesnis eismas, tačiau eismo situacija Lietuvoje, nors ir nėra labai tragiška, bet ir nepakankamai gera. Ši vasara nuo kelių praėjusiųjų skiriasi tik tuo, kad palyginti ramiai praėjo policijos visuomet su nerimu laukiamos abiturientų išleistuvės. Autoįvykiuose nežuvo nė vienas tokių išleistuvių dalyvis, nors kitokių nelaimių buvo. Šiuo metu šalyje yra įregistruota apie pusantro milijono automobilių. Šią vasarą, kaip bebūtų keista, net didžiuosiuose šalies miestuose automobilių eismas nėra sumažėjęs. Gal žmonės laukia geresnio oro ir atostogauti išvažiuos tik rugpjūčio mėnesį, tačiau neatsakingi jaunimo pasivažinėjimai kelia rūpesčių ir gatvėse, ir magistraliniuose keliuose. Mūsuose dar neįsisąmoninta, jog automobilis - padidinto pavojingumo objektas ir su juo reikia elgtis atsargiai. Daugelis jaunuolių pernelyg pasitiki savim ir lėkdami dideliu greičiu mano, kad visados suspės sustabdyti. Deja, yra ne taip. Per pirmuosius šių metų šešis mėnesius įregistruota 2 644 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 276 žmonės ir 3 309 buvo suluošinti. Lyginant su tokiu pat praėjusių metų periodu tenka konstatuoti, kad eismo įvykių padidėjo 1,2, žuvusiųjų - 2,6, sužalotųjų - 2,4 procento. Nepaisant policijos akcijų, vis daugiau vairuotojų, kurie prie vairo sėda neblaivūs. Jau pasitaiko ir tokių, kurie vairuoja apsvaigę nuo narkotikų.
- Išgėrusį vairuotoją galima demaskuoti paprašius papūsti į alkotesterį, o kaip atskirti apsvaigusį nuo narkotikų?
- Tokių vairuotojų kol kas sulaikoma dar nedaug, tačiau ši problema darosi vis aktualesnė. Kol kas pareigūnas gali tik įtarti, jog vairuotojas apsvaigęs nuo narkotikų, pagal išvaizdą, tačiau artimiausiu metu policininkus ketinama specialiai apmokyti, pasitelkiant medikus ir kitų žinybų darbuotojus. Galbūt pavyks įsigyti net specialius prietaisus, kuriuos jau naudoja kai kurios ES šalys. Tiesa, šie prietaisai tinka tik pirminiam apsvaigimui nuo kvaišalų nustatyti, o vėliau įtariamieji atiduodami detalesniam tyrimui į atitinkamos kvalifikacijos medikų rankas. Kol kas pagal autoįvykių priežastis daugiausia nelaimių įvyksta nepasirinkus saugaus greičio. Šiemet gerokai padidėjo susidūrimų skaičius. Daugiau nei pernai nukentėjo dviratininkų, tačiau daugiausia išaugo transporto priemonių virtimų skaičius. Tai rodo, kad nepasirenkamas saugus greitis.
- Gal taip yra todėl, kad jauni vairuotojai, kurių skaičius nenumaldomai, didėja nepakankamai paruošti?
- Anksčiau vairuotojų paruošimo įstaigas kontroliuodavo policija, vairuotojo sugebėjimą valdyti transporto priemonę įvertindavo taip pat policijos pareigūnai. Tačiau atėjo laikas, kai policija nebespėjo aprėpti visų šių veiklos sričių, todėl dabar tai perduota į valstybinės įmonės "Regitra" rankas. Vienu metu paprasčiausiai nepakako šį darbą dirbančių policijos pareigūnų, todėl dalis vairuotojų pažymėjimus galėjo įsigyti būdami žemesnės kvalifikacijos, tačiau dabar "Regitros" specialistai itin reiklūs ir nuolaidų niekam nedaro. Vairuotojų parengimas akivaizdžiai pagerėjo privačias vairavimo mokyklas pradėjus kontroliuoti Susisiekimo ministerijos Transporto inspekcijai.
- Jaunuoliai mėgsta važinėti greitai, tačiau neišgali nusipirkti naujų automobilių, tad savo azartą demonstruojas senomis, kitose šalyse jau nurašytomis mašinomis. Ar tai nesukelia papildomų eismo saugumo problemų?
- Dėl techninės automobilių būklės avarijų įvyksta nedaug, tačiau mūsuose važinėjama tikrai gerokai senstelėjusiu transportu, kurio amžiaus vidurkis - maždaug 14-15 metų. Tačiau automobilio būklė priklauso nuo pačio šeimininko. Net senutėlis automobilis gali būti puikiai suremontuotas ir protingai juo važinėjant joks autoįvykis negrės. Kitas atvejis, kai dėmesys kreipiamas tik į automobilio išorinę išvaizdą ar galingą garso aparatūrą, o ne į techninę būklę. Ne veltui daugiau techninių eismo įvykių įvyksta žiema, kai slidūs keliai griežčiau išbando ir automobilio būklę, ir vairuotojo meistriškumą. Vasarą greičiai didesni ir autoįvykių pasekmės gerokai sunkesnės, žūsta daugiau žmonių. Atrodo, jog kai kurie jaunuoliai patys trokšta nusižudyti lakstydami automobiliais. Juos nuo to sulaikyti labai sunku, tačiau kodėl dėl jų beprotystės turi kentėti niekuo dėti žmonės, kurie žūsta ar yra sužalojami. Lietuvoje eismo įvykiuose žūsta tris kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungos šalyse. Susimąstyti tikrai yra apie ką.
- Kaimyninėje Lenkijoje keliuose prie "juodųjų dėmių" stovi stendai, kuriuose nurodoma kiek šioje vietoje įvyko autoavarijų ir žuvo ar buvo sužalota žmonių. Ar mūsuose nenumatoma imtis tokių iškalbingų prevencijos priemonių?
- Kol kas mūsų visuomenės mentalitetas toks, jog mokomasi tik iš savų nelaimių. Iki tol vyrauja nuomonė, kad man taip neatsitiks. Kol pats nepatenka į autoįvykį, pilietis retai pagalvoja, kas bus toliau: suluošinimas, nedarbingumas, gydymasis , vaistai, materialiniai nuostoliai. O jeigu dar reikia padengti kito nukentėjėlio nuostolius ar mokėti pensiją iki gyvos galvos? Tik ištikus nelaimei susimąstoma apie jos pasekmes, nors turėtų būti atvirkščiai. Be prevencijos, reikia nuolat stiprinti kontrolę keliuose. Mums kol kas dar labai trūksta technikos ir atitinkamos įrangos, tačiau patruliai daro ką gali. Beveik 8 000 sulaikytų neblaivių vairuotojų, galima sakyti, buvo išgelbėti nuo galimų autoįvykių. O kur dar tie, kuriuos jie galėjo užmušti ar sužaloti? Mūsų tikslas nėra išaiškinti kuo daugiau eismo taisyklių pažeidėjų, tačiau beveik 150 000 patrulių sulaikytų pažeidėjų taip pat potencialiai galėjo sukelti eismo įvykius. Tai gana efektyvi prevencija. Nors ir labai trūksta lėšų, Kelių direkcija jau įrengė kelis informacinius tablo pagrindiniuose keliuose. Kitose šalyse milžiniški pinigai išleidžiami dirbtinėms kliūtims keliuose įrengti, kad vairuotojai negalėtų viršyti leidžiamo greičio. Švedijoje man pačiam teko matyti visuomeniniam eismui skirtose kelio juostose iškirstas duobes. Autobusai jas pravažiuoja be problemų, "apžergdami" ratais, o privačių automobilių savininkai duobių įveikti negali. Ties posūkiais įrengiamos kliūtis, kad nori nenori tektų sumažinti greitį. Daug ką perimame ir mes, tačiau tam nuolat trūksta finansavimo.
- Didelį pavojų saugiam eismui kelia mūsų kaimuose ir miesteliuose į diskotekas ar kitokius pasilinksminimus dažnai net neregistruotais automobiliais ar motociklais suvažiuojantys jaunuoliai, kartais neturintys net vairuotojo pažymėjimo. Laukuose taip pat netrūksta 13-14 metų paauglių, besidarbuojančių net galingais traktoriais. Kokią išeitį iš tokios padėties matote?
- Vienintelė išeitis - kontrolės stiprinimas. Šiais metais 198 eismo įvykius sukėlė žmonės, neturėję teisės vairuoti transporto priemonių, kurių metu žuvo 23 bei buvo sužeista 312 žmonių. Trūksta pareigūnų, todėl prie kiekvienos diskotekos ar šokių aikštelės patrulių nepastatysi, o ir jie nepatikrins visų į įvairias puses išsivažinėjančių pasilinksminimų dalyvių. Per prevencinius patikrinimus, kai masiškai buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, nustatyta, kad apie 2 procentus šalies vairuotojų prie vairo sėda neblaivūs. Šie skaičiai gal nėra visiškai tikslūs, tačiau pakankamai iškalbingi.
- Vis dažniau kelyje galima sutikti motociklininkų, didžiuliais greičiais lakstančių "britvomis" vadinamais motociklais, ar baikerių, dideliais būriais užtveriančių visas eismo juostas...
- Jie elgiasi tikrai negražiai, nes sudaro kliūtis kitiems eismo dalyviams nesaugiai manevruodami apie juos, sukelia nepageidaujamą triukšmą gyvenamuosiuose rajonuose, ypač naktį. Jie yra griežtai drausminami, tačiau motociklininkų skaičius nuolat didėja. Patruliai jau turi ir galingų automobilių, ir greitų motociklų, kuriais gali pavyti pasprukti bandančius pažeidėjus, tačiau tuomet sukeliamas dar didesnis pavojus ir patiems persekiojamiesiems, ir kitiems eismo dalyviams, todėl mes imamės kitų priemonių - stabdydome juos prie sankryžų ar užblokuojame kelius. Policija neblogai sutaria su baikeriais ir padeda reguliuodami eismą jų renginių metu. Dauguma baikerių patys ieško kontaktų su pareigūnais ir drausmina per daug įsisiautėjusius savo draugus, tačiau ne visi paklauso draugiško patarimo. Nerimą kelia ir nelegalios, dažniausiai naktimis vykstančios automobilių lenktynės, vadinamos "dragais". Vilniaus miesto savivaldybė ir kelių priežiūros tarnyba šią problemą daugmaž išsprendė, numatydama vietą, kur galima rengti nutrūktgalvių susibūrimus ir lenktynes, tačiau jokių būdu negalima lenktyniauti ten, kur drumsčiamas gyventojų poilsis ir keliamas pavojus ne tik pačių dalyvių, bet ir žiūrovų gyvybei. Vien draudimais nieko nepasieksime, todėl ieškoma išeities. Pastaruoju metu "civilizuoti" "dragus"bando klaipėdiečiai, suradę kelio atkarpą, kur galima lenktyniauti saugiai. Tačiau galutinis problemos sprendimas vėl atsiremia į finansus ir pareigūnų stoką.
