1. Prieš išeinant iš namų, pageidautina susirasti mašinos dokumentus ir teises. Dėl viso pikto. Gal pasirodys, kad kelių policininkas nėra džentelmenas ir nepatikės jūsų žodžiu. Dokumentų ieškokite nešvarių skalbinių krepšyje arba naujajame Marininos romane, arba ant telefono staliuko, arba kosmetikos dėžutėje, arba vyro palto kišenėje.
2. Išėjus iš namų pageidautina susirasti savo mašiną. Dėl viso pikto. Pasistenkite atsiminti, kur ją pasistatėte vakar vakare. Jeigu išgirsite kieme automobilių signalų kakofoniją, drąsiai eikite tiesiai į mašinų sangrūdą, greičiausiai jūsų mašina ramiai sau ilsisi tuose kraštuose. Tiesiog jūs dar neskaitėte patarimų ir nežinote, kad mašiną reikia statyti išilgai kelio, o ne skersai. Sutinku, kad tie besikeikiantys ir klaksonais gaudžiantys mužikai - chamai ir ožiai. Geriau džiaugtųsi porą valandų praleidę gryname ore, užuot sėdėję savo tvankiose kontorose.
3. Kai prieisite prie mašinos, pirmiau išjunkite signalizaciją ir tik po to atidarykite dureles, o ne atvirkščiai. Jeigu susimaišėte ir mašina pradėjo rėkti kaip nešertas vyras, nereikia puldinėti prie visų praeivių ir įrodinėti, kad jūs ne įsilaužėlė ir kad tai jūsų mašina, nors ir registruota anytos vardu. Tiesiog išjunkite signalizaciją ir sėskitės prie vairo.
4. Prieš įkišant raktelį į degimo spynelę visai nebūtina įdėmiai žiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir karštligiškai taisytis šukuoseną. Mašina tikrai užsives ir be šių manipuliacijų.
5. Jeigu pasukote raktelį, o mašina neužsiveda, visai nereikia šaukti, kad visas kiemas girdėtų: „O Dieve! Viskas žlugo! Aš dabar pavėlavau pas manikiūrininkę!“ Tiesiog nusėdo jūsų akumuliatorius.
Akumuliatorius - tai tokia juodos (baltos) spalvos bandūra po kapotu. Kapotas - tai tokia bandūra, kuri driekiasi nuo priekinio stiklo iki pat mašinos priekio; paprastai tos pačios spalvos, kaip ir mašina.
Na, sėdo akumuliatorius. Nieko baisaus. Užtenka išeiti į gatvę ir paprašyti prisidegti. Ne! Ne ta prasme! „Prisidegti“ automobilininkų žargone reiškia - paprašyti ko nors, kad savo mašinos akumuliatorių sujungtų laidais su jūsiškiu. Nereikia gėdytis, tai visai nėra toks intymus veiksmas, kaip atrodo iš pradžių. Taigi ramiai stabdykite pirmą pasitaikiusią mašiną ir paprašykite leidimo sukergti jūsų akumuliatorius. Kai tai įvyks ir jūsų mašina užsives, nereikia bučiuoti padėjusio jums vyriškio į žandą ir sakyti: „Ačiū, mielasis“, tiesiog duokit jam 10 litų ir jis nuvažiuos patenkintas.
6. Pradedant judėti iš vietos, nereikia užpakalinio vaizdo veidrodėlyje tikrinti, ar nenusitrynė lūpų dažai įvykio su akumuliatoriumi metu. Jeigu įvažiuosite į sieną, visą savaitę teks vyrą maitinti delikatesais ir leisti jam rūkyti svetainėje, kol jis nupirks naują žibintą.
7. Išvažiuojant iš kiemo būtina žiūrėti į artėjančius automobilius, o ne į reklaminį skydą, kviečiantį pirkti naują šampūną.
8. Važiuojant nereikia laikytis principo: „Kur aš važiuoju - ten ir pagrindinis kelias“. Yra tam tikros taisyklės, prie kurių metų metus dirbo patyrę kelininkai ir ne kelininkai. Taip pat yra ženklai, padedantys organizuoti kelių eismą. Tegu tie ženklai ir ne visuomet dera prie jūsų skrybėlaitės spalvos. Atleiskite jiems už tai. Būkite aukščiau menkų sąlyginumų ir atminkite, kad vienas ženklas „40 km/h“ maitina mažiausiai vieną kelių policininką, visą jo šeimą, penkis jo viršininkus, viršininkų šeimas ir viršininkų meilužes.
9. Niekada nereikia pamiršti, kad automobilio benzino baką bent retkarčiais reikia užpildyti. Nereikia manyti, kad išalkęs jis elgsis kaip jūsų vyras: atsisės virtuvėje ir pradės daužyti šaukštu į lėkštę, protarpiais sustūgdamas kraupiu balsu. Automobilis - švelnus padarėlis. Iš pradžių jis mirktelės keletą kartų lempute, vėliau lemputė degs nemirksėdama ir po kurio laiko mašinos judėjimas keliu nuvys kaip tos rožės, kurias pernai gavote nuo savo vyro Rozos Liuksemburg gimtadienio proga. Ir jūs jau niekur nebespėsite. O jūsų manikiūrininkė belaukdama iš nuobodulio nusikirps ir visus kojų nagus.
10. Jeigu matote, kad kelių policininkas jums moja savo dryžuota lazdele, žinokite, kad tai nėra toks susižavėjimo raiškos būdas, pamačius elegantišką moterį gražiame automobilyje. Tai reiškia, kad turite palengva pristabdydama tvarkingai sustoti prie kelkraščio, antraip kam gi būtų reikalingas policininkas, jeigu jūs apskritai nereaguojate į jo ženklus? Jis gali ir įsižeisti. Todėl stabdykite ir laukite, kol prie jūsų prieis. Yra keletas elgesio būdų, susitikus su kelių policininku, ir juos galima kaitalioti.
Pirmas metodas (idiotė)
Vaidinkite visišką kvailelę, vadinkite pareigūną ponu kontradmirolu, atsisakykite parodyti teises todėl, kad ant jų nelabai gerai pavykusi jūsų nuotrauka, klauskite, ar jam patinka jūsų šukuosena, girkite jo striukės ir veltinių stilių, žodžiu, priverskite jį išsišiepti ir paleisti jus su Dievu, draugiškai pamojavus lazdele pavymui.
Antras metodas (banditė)
Sušiauškite šukuoseną, ištrinkite lūpų dažus ir vaidinkite visišką nutrūkėlę. Su pareigūnu reikia šnekėti maždaug tokiu stiliumi (pageidautina praleidžiant balses žodžiuose): „Ale ko pulkinke stabdei, ką? Nematai - iš fitniso namo skbu pas Tlianą. Pavėluosiu, - Tlians iš mnęs ktletą padarys, o tau tavo dryžą pagalį ausin sukiš. Tu ką - Tliano nežinai? Jo delnas, kai tavo kaušas. Gal pabriakint jam tuoj pat per mobilą?“
Trečias metodas (korespondentė)
Pagriebkite pudrinę, suspauskite rankose, palaukite, kol policininkas atidarys dureles, ir pradėkite greitai kalbėti į suspaustą kumštį: „Mes esame viename iš kelių policijos postų. Reportažą veda korespondentė Elvyra Krištopopovžecka. Prie manęs prieina kelių policijos darbuotojas, kuriam aš ketinu pateikti klausimą apie padėtį keliuose. Sveiki, pone komisare!“ Po to kišate jam po nosim kumštį su suspausta pudrine. Policininkas kažką mykia ir energingai mojuoja savo lazdele. „Prašome prisistatyti!“ Policininkas: „Aš... ee... pareigūnas... štai. Kelių policijos (atsipeikėjęs) ženklelio numeris 128415!“ Jūs: „Kokia padėtis keliuose? Kaip sekasi nelengvoje tarnyboje šlovingiems švilpuko ir lazdelės darbuotojams? Ar vairuotojai stengiasi nepažeidinėti ar pažeidinėja nepaisydami? Ar visi miesto šviesoforai draugiškai mirksi savo raudona akute? Ar nusileido užvažiavimų ant šuniukų kreivė, palyginti su praėjusiomis dviem valandomis? Ar tvarkingai dalijasi budintys policininkai pajamomis su tiesioginiais viršininkais? Kiek sumažėjo alkoholiškai priklausomo girtavairavimo procentas?“ Policininkas: „Ee... O ką sakyti?“ Jūs (į šoną): „Per praeitus metus...“ Policininkas: „Per praeitus... šitą... metus...“ Jūs: „Mūsų rodikliai...“ Policininkas: „Mūsų rodikliai...“ Jūs: „Priartėjo prie normų...“ Policininkas: „Visiškai normoj“. Jūs (kerštingai): „Kurias galima egzistencialiai apibendrinti“. Policininkas: „Ir viskas tip-top“. Jūs (į pudrinę): „Dėkojame, pareigūne, ženklelio numeri 135829, už įdomų pasakojimą. Mūsų redakcija linki jums sėkmės jūsų nelengvame poste!“ Po to uždarote dureles ir greitai nuvažiuojate, palikusi policininką taip plačiai išsižiojusį, kad visi pravažiuojantys mato jo kojinių spalvą.
Ketvirtas metodas (užsienietė)
Ramiai laukiate prisiartinančio policininko. Kai tik jis išsižioja, kad pareikalautų dokumentų, pralenkiate jį žodžiais: „Please, open the window!“ Policininkas: „Aa... šitą... bet numeriai tai lietuviški!“ Jūs: „Would you like to serve me a cup of tea?“ Policininkas: „Na taigi lietuviški numeriai!“ Jūs: „How do you like this weather, sir?“ Policininkas: „Velnias, be reikalo su Vitka pasikeičiau. Jis gi mokykloje vokiečių kalbą mokėsi. (garsiai) Frau! Šitą... giben zi teises uzrirt. Fershtein?“ Jūs: „I don't speak German“. Policininkas (neviltyje): - „Blin. Frau! Achtung pancer! Kassen geshliossen! Teises, pliz, roden der pareigunenpolisse!“ Jūs: „Sorry, guy, I must go“. Po to uždarote dureles ir tuoj pat nuvažiuojate, palikusi policininką neviltyje ant kelio kartojantį: „Na ir kekšė, gi! Numeriai tai lietuviški!“
Jei turite interneto folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected].
