Sausio 1 d. Naujieji metai. Respublikinė alkoholizmo diena.
Sausio 2 d. Ištvermingųjų diena. Didžioji Latvijos gyventojų dalis “be plionkės”.
Sausio 3 d. Regeneracijos diena.
Sausio 13 d. Senieji Naujieji metai. Sutrumpintas sausio 1-3 d. pakartojimas.
Sausio 20 d. Mūšio ant barikadų atminimo diena. Visi choru prisimena, kaip lengvosiomis mašinomis tvėrė Rygos gatves, kad nepravažiuotų rusų tankai. Visi choru nutyli, kad tankai išvis neatvažiavo, o ir neketino važiuoti. Visi su nostalgija prisimena sausio 1-3 d., kai kas kartoja jų šventimą.
Sausio 26 d. Latvijos juridinio pripažinimo šventė. Labai slapta šventė. Švenčia tik politikai (kartoja sausio 1-3 d.). Liaudis apie šią šventę nežino.
Vasario 14 d. To paties, kaip ir Lietuvoj, Valentino diena. Gryninama Latvijos tautinė sudėtis - latvių skaičiaus didinimo būdu.
Vasario 23 d. Tarybinės armijos diena. Švenčia tik civiliai. Sėdima virtuvėje ir prisimenama šauni jaunystė armijoje.
Kovo 8 d. Moters diena. Visi viengungiai rodo liežuvį vedusiems.
Kovo 25 d. Komunistinio genocido atminties diena. Ją švęsdami visi prisimena, kad prie TSRS buvo geriau. Kai kas puolęs į neviltį, kartoja sausio 2 d.
Balandžio 13 d. Liela piektdiena. Supratot, ką reiškia? Latviai irgi ne. Dėl viso pikto einama į bažnyčią.
Balandžio 15-16 d. Velykos. Kultūrinio Latvijos paveldo diena. Visi bergždžiai bando sugalvoti, kas yra Latvijos kultūrinis paveldas. Iš nevilties dažo kiaušinius. Daugiausia vištų.
Balandžio 22 d. Lenino gimimo diena. Komunistai apimti ekstazės, patriotai siunta, latviai išsikalinėja.
Balandžio 24 d. Hitlerio gimtadienis. Komunistai dar “be plionkės” po balandžio 22-osios, fašistai apimti ekstazės, latviai vis dar išsikalinėja, bet jau mažiau.
Gegužės 1 d. Darbo šventė. Nieks nedirba.
Gegužės 4 d. Nepriklausomybės diena. Niekas nešvenčia, išskyrus politikus, kurie šią dieną bando kelti latvių tautinę savimonę.
Gegužės 9 d. Europos diena + Pergalės diena rusakalbiams. Visi bando apsispręsti, kurią šventę švęsti. Rezultatas - visi geria, ypač aktyvūs veteranai.
Gegužės 13 d. Motinos diena. Niekas nešvenčia, visi išlaiko rimtį. Motinos vardu siuntinėjama bendra tvarka, tik intensyviau.
Birželio 3 d. Vasaros diena. Šventė atėjo iš Estijos, todėl švenčiama ne birželio 1 d.
Birželio 14 d. Dar viena komunistinio genocido diena. Pakartojimas, kad prie TSRS buvo geriau, skirtas tiems, kas to nesuvokė kovo 25 d.
Birželio 23 d. Ligo (lygiadienis). Alaus gėrimo diena. Visi, kaip ir normalūs žmonės Lietuvoje, šokinėja per/į laužus, preišingalytėmis poromis landžioja po atkampias vietas su pretekstu, kad ieško paparčio žiedo. Paprastai Latvijoje šią dieną lyja. Ši tradicija akivaizdžiai irgi atėjo iš Lietuvos.
Birželio 24 d. Šventojo Janio diena. Janiai stato tautai išsipagiriojimui po birželio 23-iosios.
Liepos 4 d. Žydų genocido diena. Žydai apimti ekstazės, fašistai irgi. Kiti dėjo.
Rugpjūčio 11 d. Kovotojų už laisvę atminimo diena. Visi bergždžiai bando prisiminti, kas kovojo už Latvijos laisvę, nes pagal tautoje nusistovėjusią nuomonę, Latvija išvis laisva buvo tik kokį 15 metų XX a. ir kurį laiką akmens amžiuje.
Lapkričio 11 d. Lačplesio diena - Lačplesis yra latvių nacionalinis didvyris, toks vietinis Konanas, kuris plikomis rankomis plėšė nasrus lokiams. Nacionalinis vasario 23 d. analogas. Rengiami paradai ir veteranų demonstracijos. Žalieji, lokių mylėtojai ir kiti zoofilai rengia protesto akcijas.
Lapkričio 18 d. Latvijos Respublikos paskelbimo diena. Patriotai apimti ekstazės, kiti - prostracijos.
Gruodžio 24 d. Kalėdos. Naujųjų metų repeticija.
Apie lietuvių nacionalines šventes skaitykite čia (http://www.omni.lt/?i$9359_102463$z_156599).
Jei turite interneto folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected]
