• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Fosterių šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti donoro pagalba.

Tą dieną, kai turėjo ateiti donoras, ponas Fosteris tarė savo žmonai:

- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.

Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:

REKLAMA
REKLAMA

- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...

- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.

REKLAMA

- Tikrai? - Nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.

- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.

- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.

REKLAMA
REKLAMA

- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.

- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų ir aš "nutrauksiu" iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.

- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 minučių, bet jūs nusiviltumėte.

- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.

Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukomis.

- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.

- O Dieve! - sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.

- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.

REKLAMA

- Ak štai kaip, - tarstelėjo Foster.

- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.

- Trikojį? - išsigando Foster.

- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo “Canonui”. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą. Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

Jei turite interneto folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected]

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų