Atrodo, šis vyras buvo priverstas laikytis dietos. Apie tai byloja nerišli kelių jo gyvenimo dienų kronika.
Pirmadienis
Rytas. Taaaiip... Apsirengei, eini iš namų ir šliauži į darbą... O kas papusryčiaus? Kur mano košė?! Taip, taip - parūkyk dar. Aš tau tuoj traukuliukų! Aha! Negera, ar ne? Nėr ko rūkyti, kai skrandis tuščias. Kas čia išvis dedasi?
Diena. Na, viskas aišku - šeštadienį jai pasirodė, kad jai celiulitas, ir nuo pirmadienio mes laikomės dietos. O manęs kas nors apskritai klausė?! Na ne, aš tau ne koks bandomasis triušis, su manim nepraeis tokie eksperimentai! Jungiu vidutinį burbuliavimą. Ėėėė... na ne jau, ne, gražuole - susikišk savo kefyrą žinai kur! Stiprinam burbuliavimą, pridedam garso efektų, ruošiamės demonstraciniams veiksmams...
Vakaras. Noriu ėsti!!! Ėėėėsssti noooriu! Duokit man maisto! Aš noriu karbonado!!! Ėėėėssstiii!!!
Naktis. Aš tau parodysiu miegą! Neužsikišiu, pati kvaiša - aš alkanas. Valgyt noriu, supranti?! Man tavo dieta vienodai šviečia. Aš. Noriu. Valgyti. Na pirmyn, bandyk užmigti! Barsčių taip dabar, su grietine...
Antradienis
Rytas. Ta-a-aip!.. Bandai mane toliau kankinti? A? Aš vėl be košės, ar ne? Tavo kopūsto lapą ryklė suvirškino, bet manęs dar niekas nepasiekė! Na... ir kliuvo gi man! Visą naktį pavydėjau Natalijos Krackovskajos skrandžiui...
Diena. Mano jėgos senka, siunčiu impulsus į smegenis, smegenys jas persiunčia į užpakalį... Iš užpakalio dar niekas taip paprastai negrįžo. Ką daryti? Vėl kefyras! Nemėgstu kefyro!!!
Vakaras. Burbuliuoju sukaupęs paskutines jėgas - nekreipia į mane dėmesio, niekšė...
Naktis. O šiaip dar skanu, kai šviežias bulves pakepini svieste... Su lašinukais... Ir su grietine... arba kad ir grybai... Labai skaniai galima pakepti... Bul... bul...
Trečiadienis
Rytas. Pasiekė mane truputis salotų - ir auga kažkur žemėje toks mėšlas!.. Jau pradėjau užmiršti košės skonį - kažkas švelnaus, šilto, malonaus, apgaubiančio, nerealaus... Bulll... bul...
Diena. Valiooo! Kefyras! Kefyras! Dar noriu, neatimkit, aaaaaaa! Dar kefyro!!!
Vakaras. Iš manęs nieko nebeliko - jau iš manęs juokiasi visi mažojo dubens organai. Aš išdžiūvau, susitraukiau. Vos sugebėjau suvirškinti du ridikėlius, prarandu kvalifikaciją...
Naktis. Prisimenu, kai mes gyvenom pas tėvus, kasvakar vakarienei būdavo sriubos! Ir salotų. Ir antras iš mėsos su garnyru - mes su tėvo skrandžiu dviem balsais cirpėm iš malonumo... Ech... Ir ko tave velnias nešė į ta savarankišką gyvenimą?
Ketvirtadienis
Rytas. Bent jau nerūkytum! Nepyk, brangioji, aš tai nesąmoningai - nieko gi, aš juk tuščias, taip kad papykins ir praeis... O kur man priklausančios salotos?! Kur salotos?! Netvarka...
Diena. Puiku, kefyras! Reikia tave lėčiau virškinti, o tai vėl teks sėdėt paskui iki ryto čia vienam kaip kvaileliui.
Vakaras. Šnekėjau su žarnynu - jie ten visi išgyvena šoką, sako, kad jau atsargos baigia išsekti. Negalima juk taip - paskutinį atimti! Ėėė, atsargiau! Tokios didelės slyvos - ir viskas man?! Viskas, einu virškinti!
Naktis. Šitos kvailos slyvos - vis niekaip nesuvirškinu jų, užsiknisau visas!.. Atleiskit, vaikinai - siunčiu jums, ką galiu, - jūs ten jau su jomis išsiaiškinkit, jūsų juk 8 metrai, o aš vienas...
Penktadienis
Ankstus rytas. Sėdim tulike. Išlydim slyvas.
Rytas. Išprotėsiu iš laimes! Aš gavau jogurto! Gal slyvos įstatė jai smegenis?! Dažniau taip! Va taip pietums bulvyčių! Su vištiena...
Diena. Kefyras. Ir tėvynė dosniai maitino skrandžio sultimis tave...
Vakaras. Sėdim restorane su vienu biču ir uostom svetima maistą. Na. Pirmyn! Užsakyk sau ko nors! Mes visą savaitę nieko neėdėm... Tyliai! Jis jai pasakė, kaip ji stipriai sulyso! Kad jai reikia valgyti! Kad ji nuostabiai atrodo! Na?! Oi, proto bokštas! Oi, kas per vyras! Supratau! Tuoj aš kaposiu ką nors!
Vėlus vakaras. Na... Bul... bul... kažkas mano viduje sumaišššy-ta... Kas čia pas mu-us? Grybai... aaa šitie... Martinis... Bu-buullll... oooo, degtinytė... mėgstu... Kaip šaunu, broliukai! Užsikiškit, kepenys, viiisskaas kontroliuojama!.. Naktis. Sudie, grybukai! Degtinyte, sudie! Bulvytės!... Kad tu paspringtum, Ichtiandrai...! Kai pagalvoju, kiek gero iškeliauja... O, mineralini, užeik... mes kaip tik laikomės dietos...
Jei turite interneto folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected]
