Mantas LIDEIKIS
Ar šiandien įsivaizduojate savo gyvenimą be interneto? Tikriausiai ne. Jis toks įprastas, kad kasdieniniame informacijos sraute beveik nepastebimas. Internetu gauname elektroninius laiškus ir paslaugas, internete galime atlikti daugelį su buitimi, kasdienybe ir visuomeninėmis pareigomis susijusių darbų, internete susirandame mums reikiama informaciją, perskaitome šviežiausias naujienas. Internetas neabejotinai tarsi koks voratinklis jau yra apraizgęs visą pasaulį - taigi ir žmones.
Panašu į narkomaniją
Gali būti, jog jūs internetu naudojatės tik tuomet, kai to būtinai reikia. Tačiau yra žmonių, kurie prie interneto prilimpa tarsi musės prie medaus. Vadinamajame Vakarų pasaulyje, kur internetu naudotis pradėta daug anksčiau nei pas mus, jau susidurta su tam tikru socialiniu psichologiniu reiškiniu - priklausomybe nuo interneto. Juoktis iš to neverta, nes atėjo laikas, kai ir mūsų šalyje vis garsiau kalbama apie tą patį. Lietuvoje jau taip pat yra žmonių, priklausomų nuo interneto. Tai ir suaugę, ir vaikai. Priklausomybes dažniausiai gydantys gydytojai psichiatrai sako, jog tai tokia pati sunki būklė, kaip alkoholizmas ar narkomanija. O norint pasveikti, reikia specialaus gydymo ir reabilitacijos.
Kiek mūsų šalyje yra sergančiųjų tokia priklausomybe, sužinoti nėra lengva. Tačiau tokių ligonių turi tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Šiauliuose ar kituose šalies miestuose dirbantys psichiatrai.
Kaunietis psichiatras Genadijus Zavolionokas teigia teikęs pagalbą ne mažiau kaip 5 nuo interneto priklausomiems pacientams. Gydytojas domisi ir pasauline šio reiškinio problematika. Pasak jo, pastebėta, jog dažniausiai žmogus tampa priklausomas nuo vienos kurios iš interneto rūšių. Tai gali būti potraukis virtualioms pažintims, seksualiniams tinklalapiams, internetiniams kompiuteriniams žaidimams, įkyrus poreikis nuolat landžioti po įvairiausius pasaulinio tinklo užkaborius. Žmogus priklausomas nuo priešais jį esančio kompiuterio. Prie jo jis gali praleisti valandų valandas niekuo daugiau nesidomėdamas, nesirūpindamas, neveikdamas.
Tik kompiuteris - nieko daugiau
Vienas iš pirmųjų gydytojo G. Zavolionoko pacientų buvo 23 metų kaunietis. Šis atvejis medikui įstrigo atmintin, nes buvo gana netikėtas. Kai į jį kreipėsi vaikino tėvai, apie priklausomybę nuo interneto mūsų krašte niekas net nešnekėjo.
Studijas baigęs ir su tėvais gyvenęs vaikinas įsidarbino privačioje įmonėje. Jo darbas buvo techninis, tačiau jis turėjo pakankamai laisvo laiko, neblogai uždirbo. Tuomet informacinėmis technologijomis jau nuo seno žavėjęsis vyrukas nusipirko gana brangų kompiuterį ir įsivedė namuose interneto liniją. Netrukus tėvai ėmė pastebėti, jog sūnus šiai pramogai skiria vis daugiau ir daugiau laiko. Iš pradžių jis prie kompiuterio sėdėdavo po valandą dvi. Paskui tas laikas vis ilgėjo ir ilgėjo. Ilgainiui vaikinas visiškai užsidarė savo kambaryje. Grįžęs iš darbo, jis iš karto eidavo prie kompiuterio, jungdavo jį ir visas tolesnis laikas bėgdavo prie jo. Tėvai pastebėjo, kad sūnus netgi prieš darbą keldavosi ankščiau, kad galėtų pasėdėti prie kompiuterio. Paskui jiems jau kilo įtarimas, kad vaikinas beveik nemiega visą naktį. Ilgainiui jis ėmė darytis dar labiau atitrūkęs, užsidaręs, tapo irzlus, pailsęs. Vis dažniau pradėjo imti nedarbingumo lapelius ir visą laiką skirdavo vien buvimui prie kompiuterio. Dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio iš tiesų ėmė blogėti sveikata, pašlijo regėjimas. Paklaustas tėvų, sūnus vis kartojo, kad niekur neina ir su niekuo nebendrauja vien todėl, kad internete susirado virtualių draugų visame pasaulyje. Jie jam įdomesni, nei tikri gyvi žmonės. Galų gal jaunas vyras nutarė mesti darbą, o kito net neketino ieškoti. Pagaliau kantrybė trūko ir tėvams - atėję į jo kambarį, jie tiesiog išjungė kompiuterį. Tuomet kilo beveik isterijai prilygstantis kivirčas, sūnus žadėjo nusižudyti, grasino tėvams įvairiausiais dalykais. Visiškai išsekęs jis pateko į ligoninę, kur buvo konsultuotas psichiatrų. Suprantama, jog tokios diagnozės kaip priklausomybė nuo interneto medikų terminijoje tuomet nebuvo. Tačiau simptomai buvo labai artimi tam tikroms priklausomybės rūšims ir todėl buvo parinktas atitinkamas gydymas. Su šiuo pacientu gydytojas ryšius palaiko jau ne vieneri metai. Per tą laiką spėjo pamatyti, kokia tai iš tiesų gali būti sudėtinga problema.
Žaloja ir fizinę sveikatą
Pasak G. Zavolionoko, priklausomybės nuo interneto simptomai nėra itin ryškūs ir būdingi. Jie gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kaip ir kokiomis sąlygomis žmogus gyvena. Lengviausiai ligą pastebėti gyvenant šeimoje. Vienas iš svarbiausių bruožų, padedančių įtarti esant tokią problemą - laiko kiekis, praleidžiamas naršant po internetą, ir mėginimas šį laiką nuslėpti. Žmogus tai daro įvairiais būdais, dažnai netgi meluodamas. Dažnai būna ir to priežasčių - realiame gyvenime neišvengiamas stresas, nuo kurio taip mėginama pabėgti, dėl įvairių psichologinių problemų atsirandantis nenoras gyventi tikrą, realų gyvenimą, kamuojantis vienišumo jausmas.
Pastebėta, kad žmogus pernelyg daug besinaudojantis internetu tampa socialiai izoliuotas, dažniau kenčia nuo depresijos, turi sunkumų šeimoje ir su kitais žmonėmis. Panašūs simptomai būdingi ir alkoholizmui bei narkomanijai. Beje, priklausomybė nuo interneto gali nesunkiai peraugti ir į priklausomybę nuo svaigiųjų medžiagų.
Poveikis sveikatai sėdinčiajam prie kompiuterio asmeniui nėra toks akivaizdus, kaip vartojantiems alkoholį ar narkotikus, bet visgi žinomas. Įkyrus poreikis naršyti po internetą dažniausiai priveda iki to, kad užsisėdima per naktis. Bemiegės naktys sukelia nuolatinio nuovargio jausmą, silpnina žmogaus imuninę sistemą ir sąlygoja įvairių ligų vystymąsi. Be to, nuolatinis ir ilgalaikis sėdėjimas gali neigiamai paveikti stuburą, o prastas apšvietimas ir kompiuterio monitorius, be abejonės, gadina akis.
Siekiama apsaugoti vaikus
Dabar jau atvirai kalbama ir apie tai, jog internetas glemžiasi ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Jų apsauga nuo žalingo interneto poveikio jau susirūpino ir valstybė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės žodžiais, prieš porą metų šalyje buvo nustatyti 16 vaikų priklausomybės nuo interneto atvejų. Dabar tikslių duomenų kontrolierė neturi, tačiau teigia, jog šis skaičius padidėjęs. Dar visai neseniai tirtas atvejis, kai vos sulaukęs 16 metų (iki tokio amžiaus mokytis yra privalu) vienas vilnietis metė mokslus tam, kad galėtų leisti laiką prie interneto. Vaikinas visiškai asocialus - niekur neišeina, nebendrauja su draugais.
Šiuo metu veikia specialios darbo grupės, kuriose sprendžiant šią problemą dirba ir vaikų psichiatrai. Pasak specialistės, jau yra teikti prašymai dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų ir sudarytos darbo grupės, kurių užduotis - peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio informacijos įstatymą ir priimti reikiamus pakeitimus dėl interneto naudojimo.
Pernai pradėtas vykdyti projektas "Saugus internetas". Jis tęsiamas ir šiemet. Projekto partneriai - Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, Švietimo ir mokslo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vykdant šį projektą, dirbama dviem kryptimis - pirmiausia siekiama šviesti pačius vaikus, jų tėvus, pedagogus apie tai, koks gali būti žalingas tam tikros internete pasiekiamos informacijos poveikis ir pats besaikis laiko leidimas prie interneto. Taip pat yra nurodomos programos, kuriomis tėvai gali riboti vaikų priėjimą prie netinkamų svetainių (daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje www.draugiskasinternetas.lt).
Antra kryptis - vadinamoji "Karštoji linija", kurios svarbiausias tikslas - nustatyti ir sunaikinti neigiamą ir žalingą informaciją skleidžiančias svetaines. Prie šios "Karštosios linijos" yra prisijungusios 28 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Policijos departamente tam įsteigtas atskiras padalinys. Išaiškinus tokį žalingą tinklalapį Lietuvoje, jis gali būti išjungtas tą pačią dieną. Jei jo steigėjas yra vienoje iš minėtų 28 valstybių, tinklalapio išjungimas trunka porą dienų.
