Stasys VARNECKAS
Prieš kelias dienas barmenė Morta paleido antį, kad pas girininką Kanopą slapstosi teroristas. Ir ne koks menkas egzempliorius, o pats O. bin Ladenas!
- Arabų kalifatuose jam amerikonai ramybės nebeduoda, - aiškino savo kontingentui Morta. - Kas beliko vargšui - atsibeldė į Pašilius. Sako, nors Mortos alaus atsigersiu. Girininkas jau du bambalius nešė.
Antis, tiesą sakant, nebuvo iš tų skraiduolių, kurios pakyla itin aukštai ir itin daug balų priturškia.
Kas gi patikės, kad Pašiliuose...
Tačiau jauniklis Pašilių inspektorius Benas nugirdo ir patikėjo: sodietė Morta nemeluos - ne toks ji žmogus. O jauna ir laki Beno vaizduotė jau piešė nuostabius paveikslus: štai jis didvyriškai areštuoja teroristą, dėkingas pasaulis jam ploja, pieno punkto vedėja Grasilda meiliai nusišypso, o komisaras nebevadina tešlagalviu.
Pasitelkė Benas buvusį veterinarą Tadą ir pakriūtėmis, pakluonėmis - girininko sodybon. Sutupė vyrai už akacijų, dairosi, klausosi. Girdi - kažkas daržinėje tik čiaukšt, paukšt. Lyg tapšnotų... Retsykiais ir vienas kitas žodis pasigirsta. Tiksliau, ne žodis, o keiksmažodis. Rusiškas.
- Ponia Morta vis dėlto nemelavo, - nusprendė Benas.
- Negi tas bin Ladenas keikiasi rusiškai? - suabejojo Tadas.
- Dėl konspiracijos, - paaiškino Benas. - Negi toks prityręs konspiratorius Pašilių girininko daržinėje keiksis arabiškai? Kaipmat užpelenguotų. Net ir čiaudėti reikia rusiškai.
Tupi Tadas po akacija ir klausosi Beno išvedžiojimų: gal ir tiesą porina vaikinas - juk policijos mokslus ėjo.
- O kaip mes jį areštuosime? - teiraujasi Tadas.
- Ogi kaip serialuose, - kiek pamąstęs atsakė Benas. - Efektingai. Gaila, komisaro Rekso neturime.
Nenorėdamas dalintis šlove, liepė inspektorius veterinarui Tadui pasilikti rezerve ir tupėti po akacija.
Nuo akacijų iki daržinės - pustrečio šuolio. Atplėšęs duris, Benas klaikiu balsu sušuko:
- Rankas aukštyn, prakeiktas teroriste!
Prakeiktas teroristas stovėjo vidury grendymo su kruvinu peiliu rankose. Už jo, ant kaladės, matėsi nugertas bambalis.
- Rankas aukštyn! - pakartojo Benas, nes teroristas žengė į jį, keldamas kruviną peilį. - Šausiu!
- Nepataikysi! - išgirdo Benas pažįstamą balsą, kurį net naktimis sapnuodavo.
Abejonių nebeliko: prieš jį - komisaras, tas pats, kuris jį ne kartą krikštijo tešlagalviu.
Suglumęs jaunasis inspektorius tik dabar pamatė ant daržinės sijos jau beveik nudirtą skerdieną.
- Pone komisare, o kur bin Ladenas? Man Morta, barmenė Morta ...
- Kas?
- Bin Ladenas... Morta...
Prie pernykščių šiaudų prėslo į saują kikeno girininkas Kanopa.
- O čia kas? - komisaras teatrališku mostu parodė į skerdieną. - Gal tu manai, kad tavo komisaras brakonierius ir nudaigojo briedį? Ne, brangusis. Štai tavo bin Ladenas!
Namo Benas grįžo nusiminęs. Į veterinaro Tado klausimą, kur bin Ladenas, atsakė:
- Ten, ant balkio... Komisaras mane aplenkė. Ir odą jau nudyrė...
