Remigijus RAINYS
Kelis metus audringai savo veiklą mūsų šalyje plėtojusi bendra Lietuvos ir Rusijos ne gyvybės draudimo bendrovė "INGO Baltic" tapo nemoki. Iki šių metų pavasario ši įmonė, kurios pagrindinė akcininkė Rusijos draudimo kompanija "Ingosstrach" buvo žinoma "Baltic garant" vardu. Pernai draudimo kompanija pasirašė 38,79 milijonų litų vertės draudimo sutarčių, pagal kurias atlygino 8,68 milijonų žalos. 2003 metais "Baltic Garant" uždirbo 215 tūkstančių litų grynojo pelno, o "INGO Baltic" šiemet patyrė 4,68 milijonų litų nuostolio. Kai įmonės mokumo rodikliai tapo neigiami, Lietuvos draudimo priežiūros komisija nutarė areštuoti dalį draudimo bendrovės turto, o galiausiai prieš keletą mėnesių atšaukė jos licenciją. Tai reiškia, kad nuo šiol ši įmonė nebegali sudarinėti jokių naujų draudimo sutarčių, tačiau privalės atlyginti draudėjams padarytą žalą pagal visus savo prisiimtus įsipareigojimus. Tą turėtų užtikrinti daugiau nei 11 milijonų litų vertės areštuotas turtas.
2002 metais įvedus privalomą civilinės vairuotojų atsakomybės draudimą draudikų surenkamos įmokų sumos ženkliai šoktelėjo į viršų, tačiau nuo praėjusių metų, kai apsidraudus tuo pačiu draudimu tapo galima važiuoti į užsienį, situacija kiek pasikeitė. Gerokai padidėjo didelių atlygintinų žalų tikimybė. Todėl mūsų draudimo įmonėms prireikė šiek tiek laiko tai suvokti ir persitvarkyti naujose sąlygose. Dauguma jų patyrė didesnių ar mažesnių nuostolių. Tačiau vienintelė į tokią nepavydėtiną padėtį pateko tik neapdairiai savo veiklą vysčiusi "INGO Baltic". Šios įmonės draudikai neįvertino savo galimybių sudarinėdami ne tik privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės sutartis, bet ir kitų rūšių (ne gyvybės) draudimo sutartis. Bendrovės akcininkai buvo žadėję padidinti įstatinį kapitalą nuo 7,2 milijono iki 18 milijonų litų, tačiau to nepadarė.
Pasak Lietuvos draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Marijaus Jūrio Mikalausko privalomojo draudimo įmokos ir toliau didės. Akivaizdu, kad šiuo metu privalomosios atsakomybės draudimas yra nuostolingas ir bendrovės skirtumą dengia iš kitų veiklos rūšių pelno. Tokia padėtis negali tęstis ilgai ir įmokos tikrai augs. Mūsų vairuotojai užsienyje dar nėra padarę daug ir labai sunkių autoavarijų, tačiau reikia nepamiršti, kad kai kuriose valstybėse civilinio draudimo išmokos, žuvus jų piliečiams, yra itin didelės. O tai, jog lietuviai tikrai ne kokie vairuotojai, rodo autoįvykių skaičius šalies keliuose. Saugaus eismo atžvilgiu mūsiškiai užima priešpaskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje. Blogesnė padėtis tik kaimyninėje Latvijoje.
Nors "INGO Baltic" į mūsų draudimo rinką greičiausiai jau nebesugrįš, tačiau čia apsidraudę ir į draudiminius įvykius patekę vairuotojai žalos nepatirs. Išmokų gali tekti tik kiek palaukti, nes bendrovė per keletą mėnesių turi pateikti draudimo priežiūros komisijai pasiūlymus, kas perims jos įsipareigojimus. Galimi keli variantai. Kiti draudikai gali perimti tik tas galiojančias sutartis, pagal kurias dar neįvyko draudiminiai įvykiai ir toliau aptarnauti tik jas. Tuomet iki sutarčių perėmimo neišmokėtos sumos bus dengiamos pardavus areštuotą "INGO Baltic" turtą. Jei atsiras draudimo kompanija, kuri pilnutinai perims visas "INGO Baltic" klientų patirtas žalas, tuomet ji su visais draudėjais atsiskaitys pati. Bet kuriuo atveju galiojančias sutartis turintys klientai nenukentės. Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Marijus Jūris Mikalauskas teigia, kad areštuoto "INGO Baltic" turto pakanka. Kol sprendimas dėl sutarčių perėmimo nepriimtas, patyrę žalas klientai privalo kreiptis į tebeveikiančią bendrovę "INGO Baltic", o ši neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su jais, gali prašyti draudimo priežiūros komisijos, kad būtų leista parduoti dalį areštuoto turto. Jei gražiuoju susitarti nepavyksta, tai galima draudiko veiksmus apskųsti draudimo priežiūros komisijai. Nepatenkintų draudėjų netrūksta, tad komisijai tenka posėdžiauti kas savaitę. Tiesa, draudimo priežiūros komisijos sprendimai draudikams tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau paprastai komisijos nuomonės paisoma. Jei draudimo kompanijos ir toliau vengia vykdyti savo įsipareigojimus klientams, šiems belieka kreiptis į teismą.
