Stasys VARNECKAS
Anais metais buvęs pradinės mokyklos vedėjas Banaitis ėjo gatve ir rado šimtą litų.
- Gal kas juos pametė netyčia? - pradėjo klausinėti pedagogas, bet niekas neprisipažino. Vieni tvirtino tokių pinigų seniai nematę, kiti sakė, kad savo pinigėlius laiko kojinėse ir gatvėse nemėto.
- Tai ką man dabar su tuo šimtu daryti? - teiravosi Banaitis.- Šitoks pinigas!
Senis Anskaitis ilgai negalvodamas pasiūlė:
- Eime į alubarį ir prageriam. Bent pavemsim paskiau...
Barmenė Morta, žinoma, pritarė tokiam pasiūlymui ir pažadėjo visiems nemokamai pridurti žirnių su spirgais. Tačiau Banaitis ir buvęs veterinaras Tadas griežtai pasipriešino. Jiems pritarė ir kiti sodiečiai. Nusprendė tą šimtinę panaudoti sodžiaus bendruomenės reikalams, kai tokių atsiras, o kol kas patikėti juos bobulei Agotai. Bobulė dievobaiminga, negeria, nerūko - sodžiaus pinigėliai bus patikimose rankose.
Tų reikalų bendruomenėje ilgokai nesirado, o kai atsirado, sodiečiai ir sako Agotai:
- Nešk čia, bobule, tą šimtinę. Pirksime traktorių, visus trihektarius suarsime.
Bobulė Agota išvyniojo skepetaitę, kur laikė pinigus, žiūri - ten nebe šimtas, o tik septyniasdešimt penki. Kur dingo dvidešimt penki?
- Kaip Dievą myliu - aš jų neliečiau! - žegnojosi bobulė. - Ir kam jie man? Gaunu pensiją, turiu ožkelę, tris vagas bulvių - ar daug čia man reikia?
...Praėjo dar kažkiek laiko. Nusprendė bendruomenės taryba kaimo gatvę asfaltuoti ir vėl sako bobulei:
- Nešk, Agota, pinigus! Visus septyniasdešimt penkis. Gatvę asfaltuosim.
Atneša bobulė tą savo skepetaitę, išvynioja, o joje vos penkiasdešimt litų ir keli centai belikę.
- Bobule, prisipažink! - pradėjo remti ją prie sienos Banaitis su Tadu. - Negali būti, kad pinigai patys išgaruotų.
Kur buvęs nebuvęs atsirado Anskaičių Giedrius. Jis dar tebeturėjo keistą įprotį prenumeruoti ir skaityti laikraščius, dėl to daug žinojo.
- Gali, - pasakė Giedrius. - Aš žinau, kas graužia jūsų pinigus.
- Jei žinai, tai ko tempi, lyg pamokos neišmokęs, - papriekaištavo buvęs pedagogas Banaitis.- Dėstyk!
Giedrius vėl pasijuto mokinuku ir klusniai išklojo:
- Yra toks pinigų graužikas. Infliacija jo vardas...
... Nusprendė sodiečiai pinigų nebetaupyti. Nei bobulės Agotos skepetaitėje, nei savo kojinėse. Kas iš to, kad prisitaupys. Atropos tas prakeiktas graužikas, vardu Infliacija, ir sugrauš. Kai nebus ko graužti, tai nieko nereikės ir bijoti!
