Šiais metais infliacija Europos Sąjungos valstybėse kandidatėse turėtų smukti toliau, tačiau, šioms šalims vis labiau artėjant prie ES ekonominių rodiklių, infliaciniai procesai turėtų suintensyvėti.
Vasario mėnesio duomenys, kuriuos šią savaitę pateikė didžioji ES valstybių kandidačių dalis, liudija, jog infliacija smunka, krintant maisto produktų ir drabužių kainoms, atidedant valstybės reguliuojamų kainų padidinimą, taip pat senkant importo kainoms, kurių smukimą sąlygoja vangi paklausa Europos Sąjungoje ir regiono valiutų stiprėjimas.
Tačiau, kaip pažymi analitikai, regiono centriniai bankai neturėtų sekti Europos centrinio banko pavyzdžiu ir skubėti dar labiau mažinti palūkanų normas.
Pagrindiniu sunkumu įstojimo į euro zoną reikalavimus įvykdyti siekiančios Centrinės Europos ES valstybės kandidatės laiko biudžeto deficito mažinimą, o ne infliacijos mažinimą, tačiau centriniai bankininkai, sutelkę dėmesį į kainų stabilumą, negali leisti sau nukrypti nuo šios užduoties.
"Tikriausiai infliacija nesudarys jokių kliūčių, tačiau tai gali gana greitai pasikeisti, nes infliacijos smukimą sąlygojo ne tik klasikiniai cikliški veiksniai, bet taip pat ir tokie išskirtiniai veiksniai kaip maistas, - aiškina "ABN AMRO" analitikas Zsoltas Pappas (Šoltas Papas). - Centriniai bankai negali pasakyti, ar infliacijos problema buvo išspręsta".
Kai kurios ES valstybės kandidatės, atkakliai kovojusios su sparčiu kainų kilimu per beveik 15 pastarųjų perėjimo prie rinkos ekonomikos metų, jau pajėgė sumažinti infliaciją žemiau nei ES ir euro zonos lygio.
Biudžeto deficitai regione labai viršija įstojimo į euro zoną reikalavimus, pagal kuriuos metinis biudžeto deficitas neturi viršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), o kelioms valstybėms kandidatėms jau pavyko įgyvendinti infliacijos reikalavimą, pagal kurį infliacija turėtų būti mažesnė nei 3 procentai.
Vasario mėnesį Čekijos Respublikoje antrą mėnesį iš eilės buvo užfiksuota defliacija. Antrąjį šių metų mėnesį metinė infliacija Čekijoje sudarė -0,4 proc. ir buvo žemiausia tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarp 10 valstybių kandidačių, siekiančių tapti ES narėmis 2004 metais.
Vengrijoje infliacija, sausį sudariusi 4,7 proc., vasarį smuko iki 4,5 proc. Pasak analitikų, smukimą nulėmė maisto produktų ir drabužių kainų mažėjimas, taip pat forinto stiprumo išprovokuotas importo kainų nuosmukis.
Tačiau kiek vėliau šiais metais, po įstojimo į ES referendumų, po kurių greičiausiai bus padidintos valstybės reguliuojamos kainos, infliaciniai procesai šiose valstybėse neišvengiamai atgis. Analitikai taip pat teigia, jog Vengrijai teks žaboti paklausą, kurią labai padidino didelis darbo užmokesčio augimas.
"Nenustebčiau, jei maždaug metų viduryje arba kiek vėliau Vengrijoje ir visame regione bus padidintos valstybės reguliuojamos kainos", - teigia "Commerzbank" analitikė Barbara Nestor.
Ekspertai pažymi, kad, siekiant prisitaikyti prie ES nuostatų ir taisyklių, Europos Sąjungos valstybės kandidatės ateinančiais metais privalo liberalizuoti kainas ir didinti mokesčių tarifus.
Slovakijoje gerokai padidinus valstybės reguliuojamas kainas, infliacija vasarį pašoko iki 7,6 proc., tačiau, kaip pažymi analitikai, bazinė infliacija tesudarė 2,3 proc., ir tai parodo, kad bendrosios infliacijos šuolis yra laikinas reiškinys.
Tačiau, kaip pažymi analitikai, norint priartėti prie turtingesnės Europos Sąjungos, augimo sparta regione turėtų būti gerokai didesnė nei Vakaruose, o siekiant spartinti ūkio augimą infliaciniai procesai gali sustiprėti.
Pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybės kandidatės buvo stebėtinai atsparios ūkio augimo sulėtėjimui savo pagrindinėje prekybos partnerėje - Europos Sąjungoje. Sėkmingai augant eksportui, regiono BVP augimo rodiklis išliko ties maždaug 3 proc. kartele.
Vienintelė išimtis buvo Lenkija, kuri kelerius metus siekė išsivaduoti iš recesijos gniaužtų. Tačiau šiais metais šios valstybės ūkio augimas gali viršyti 2 proc., o numatomas atsigavimas Europos Sąjungoje gali paspartinti ūkio plėtrą visame regione.
"Anksčiau ar vėliau ūkio augimas paspartės ir tuomet į paviršių gali iškilti dar neregėto masto infliaciniai procesai, - aiškina "ABN AMRO" analitikas Zs. Pappas. - Be to, per ateinančius 12-18 mėnesių į regioną gali sugrįžti paklausos ir augančių kaštų išprovokuota infliacija".
"Didžiausia rizika gresia Vengrijai, ne tik dėl infliacijos, bet taip pat ir dėl to, jog vidaus vartojimas žaibiškai auga", - teigia analitikas.
"Commerzbank" analitikė B. Nestor pridūrė, kad vis dar esančios infliacijos rizikos padidina griežtesnio regiono valstybių biudžetų reguliavimo svarbą.
"Pagrindinis klausimas yra parengti biudžeto fiskalinio reguliavimo tvarkaraštį, - teigia ekspertė. - Ateinančiais metais biudžeto vykdymas turi būti sugriežtintas ir, jei į šią užduotį bus atsižvelgta rimtai, infliacija nesukels jokių problemų".
“Reuters”-ELTA
