Kaip informavo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus rajone užregistruotas vienas tuliaremijos atvejis. Manoma, kad ligonis galėjo užsikrėsti maudydamasis ežere, kuris apaugęs nendrėmis, o vanduo - drumzlinas.
Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistų (UŽPKC), tuliaremija - bakterinė zoonozė, kurios sukėlėjas - Francisella tularensis - išskirtas 1912 m. Kalifornijoje. Skiriami 2 sukėlėjo tipai: A (aukšto virulentiškumo) ir B. Išorinėje aplinkoje, ypač žemoje temperatūroje, mikroorganizmas išlieka ilgai lede išsilaiko iki 10 mėnesių, +1 Celcijaus laipsnio upės vandenyje - iki 9 mėnesių, grūduose ir šiauduose žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje - iki 6 mėnesių ir t.t. Kambario temperatūros vandenyje bakterijos gyvena nuo 30 iki 60 parų. Tačiau mikroorganizmas jautrus dezinfekcinėms medžiagoms ir aukštai temperatūrai (virinant žūsta tuoj pat, o pašildžius iki 60 laipsnių - per 20 minučių).
Liga, nuo kurios miršta 0,5 - 1 proc. sirgusiųjų, paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje, buvusios Tarybų Sąjungos šalyse.
Tuliaremijos sukėlėjas gali parazituoti daugelio stuburinių ir bestuburių gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją ir sveikus gyvūnus. Mikroorganizmus platina iksodinės erkės bei uodai.
Gamtiniai tuliaremijos židiniai dažniausiai susiformuoja upių deltose, slėniose, balotuose vietose, plačialapiuose miškuose.
Pagrindinis infekcijos šaltinis žmonėms yra smulkieji graužikai, kiškiai, ondatros. Aprašyta atvejų, kai žmonės užsikrėtė nuo skerdžiamų naminių gyvulių. Tuliaremija sergantis asmuo negali užkrėsti kito asmens.
Sukėlėjas į organizmą gali patekti: per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, įkandus uodams, sparvoms, erkėms. Užsikrėsti galima per infekuotą maistą, vandenį bei įkvėpus dulkių arba vandens aerozolį, užkrėstą graužikų išskyromis. Manoma, kad pastaraisiais dviem dešimtmečiais infekcija dažniausiai plinta įkandus kraujasiurbiams nariuotakojams šiltuoju metu laikotarpiu. Inkubacinis laikotarpis trunka 1 - 25 (dažniau 3-7) dienas. Liga prasideda ūmiai, krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38,5 - 400 C, skauda galvą, raumenis, vargina bendras silpnumas, blogas apetitas, sutrinka miegas. Dažniausiai sergama birželio - rugsėjo mėnesiais.
Skiriamos 7 klinikinės ligos formos: plaučių, opinė, buboninė, akių, gerklės, tifoidinė, septinė. Diagnozė patvirtinama bakteriologiniais, serologiniais, molekuliniais ir kt. metodais.
UŽPKC specialistai pataria, kad, norint apsisaugoti nuo užsikrėtimo šia reta liga, reikia tinkamai prižiūrėti aplinką - nušienauti žolę lauke, nešiukšlinti. Dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, būtina naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Patariama laikytis asmens higienos reikalavimų, lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną, mūvėti gumines pirštines, naudoti kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas.
