Atstatomų Lietuvos valdovų rūmų pietinio ir rytinio korpusų kampe įmūryta simbolinė pirmoji plyta.
Kruopščiai parinktą sveiką senovinę molinę plytą, gerokai didesnę už naująsias, į būsimą sienojų įmūrijo ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Kartu su pirmąja plyta įmūryta lentelė su įspaustais žodžiais "Atkurdami Valdovų rūmus ir perduodami juos ateities kartoms, lietuviai įtvirtina savo valstybę" ir šios įsimintinos dienos data.
Istorikai priminė, kad pirmoji buvusių rūmų plyta čia buvo padėta prieš maždaug pusę tūkstančio metų, o paskutinės karų ir okupacinių valdžių suniokotų rūmų plytos buvo ištąsytos prieš 200 metų.
Valdovų rūmų teritorijoje neseniai surasti patys seniausi - XIII-XIV amžiaus - mūrai, kaip spėjama, buvęs latakas. Jį planuojama išsaugoti kaip archeologinį objektą ateities kartoms. Iki dabar archeologai šioje teritorijoje iškasė apie ketvirtadalį milijono įvairių radinių, o kultūrinis sluoksnis žemėje siekia iki 8 metrų gylio.
Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai oficialiai pradėti 2002 metų pavasarį ir turėtų būti baigti iki 2009-ųjų vasaros, kai bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis.
Lietuvos valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje apie keturis šimtmečius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras.
