Irena ZUBRICKIENĖ
Lygiai prieš penkis mėnesius "Akistata" rašė apie išsiskyrusios poros - Onos (40 m.) ir Valentino (45 m.) Baltrušaičių - ir po skyrybų besitęsiančią nesantaiką. Dalybų, kurios buvo nagrinėjamos kelių instancijų teismuose, objektas buvo mažametis Baltrušaičių sūnelis Rokas (dabar 6 m.). Jis gyvena su motina Prienų rajono Juodaraisčio kaime, o į redakciją kreipęsis ir savo skausmą laikraščio skaitytojams patikėjęs Valentinas buvo įsikūręs pas savo tėvus gretimos Kazlų Rūdos savivaldybės (Marijampolės apskr.) Antanavo kaime.
"Noriu tik vieno - pasiimti savo sūnų iš tos netvarkos ir visapusiškai ištirti jo sveikatą bei išgelbėti iš to kalėjimo, kuriame jis priverstas dabar gyventi, - pats pasišovęs auginti savo vienturtį sūnų kovo mėnesį "Akistatai" sakė Valentinas.
Rodės, jis buvo pasiryžęs jėga išplėšti sūnų iš kartu su sugyventiniu gyvenančios berniuko motinos arba net pakelti ranką prieš kurį nors iš suaugusiųjų tuose namuose. Vis dėlto Valentinas pakėlė ranką prieš save - prieš kelias dienas gyvenimą užbaigė kilpoje. Neišsaugojo jo ir sūnaus problemomis pastaruoju metu gyvenusi supratinga ir itin rūpestinga Valentino motina Janina Baltrušaitienė, pensininkė. Kelis pastaruosius mėnesius morališkai stiprinusi sūnų ir kiekvieną akimirką buvusi šalia jo motina lemtingąjį rytą trumpam išėjo pas kaimynę. Valentinas jos teiravosi, kur šioji einanti, kada grįšianti. Kelias paras pastebėtas be saiko rūkantis Valentinas, manoma, ilgai svarstė ir gerai apgalvojo lemtingąjį savo gyvenimo žingsnį. Nors parėjusi Janina Baltrušaitienė sūnų rado berūkantį ant laiptelių, po keliolikos minučių jis iš motinos akiračio prapuolė. Sūnaus pasigedusi Janina netrukus pati aptiko jį namų garaže jau įvykdžiusį savo ketinimus. Moteris puolė kviestis pagalbon kaimynus, tačiau padėti nelaimėliui jau nebuvo galima.
Iškart po nelaimės Valentino tėvai kambaryje aptiko matomoje vietoje padėtą "Akistatos" laikraštį, kuriame (š. m. kovo 30 d.) buvo rašoma apie Valentino nesėkmingą kovą dėl sūnelio. Ant laikraščio vyras buvo užrašęs: "Ilgesys nenugalimas. Su meile - sūnui Rokui". Atsisveikinimo laišku tapęs užrašas gedinčius tėvus įtikino, kad sūnus iš gyvenimo pasitraukė pavargęs nuo kovos, įsitikinęs, kad jo mažyliui gyventi pas motiną - ne pyragai, nebežinodamas, ką dar galėtų padaryti, kad pakeistų padėtį, ir praradęs bet kokią viltį. Labiausiai vyras sielojosi, kad buvusi žmona po skyrybų neleisdavo jam aplankyti sūnaus - po trumpų vizitų kildavo barniai ir Valentinas būdavo prašyte išprašomas. Negelbėdavo ir kartu su juo atvykdavę artimi giminaičiai - taikių pasimatymų garantas. Valentinas buvo kreipęsis į Prienų vaikų teisių apsaugos tarnybą (VTAT), kad oficialiai nustatytų sūnaus lankymo grafiką, tačiau jam buvo patarta su buvusia žmona tartis gražiuoju. O tartis nesisekė...
- Buvęs Valentino ir sūnaus Roko malonus bendravimas virto tik prisiminimais, užfiksuotais nuotraukose
