Sigitas STASAITIS
Carinės valdžios sumanymu Šiauliuose buvo pastatytas kalėjimas-tardymo izoliatorius, kuris šį birželį švenčia savo 90 metų jubiliejų. Prieš penketą metų šį nė karto (!) kapitaliai neremontuotą, nuolat kraupiai perpildytą pastatą, kuriame klestėjo prižiūrėtojų korupcija, Europos ekspertai net siūlė susprogdinti, o neseniai vėl apsilankę negalėjo atsistebėti gražiomis permainomis. Izoliatoriuje buvęs gana paplitęs prižiūrėtojų papirkinėjimas - jau praeitis, kurią teprimena eksponatai besikuriančiame įstaigos muziejuje.
Suprojektavo caro žandarai
Caro žandarų užsakymu 1911 metais miesto pakraštyje buvo suręstas trijų aukštų pastatas su 150 kamerų, kurį apjuosė aukšta mūrinė tvora. Tų metų birželį niūrioji įstaiga atvėrė savo duris pirmiesiems kaliniams, kurių susidarė pusantro šimto.
Pirmą kartą Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, kalinių skaičius sumažėjo, tačiau trumpam: 1921 metais čia kalėjo 43 vyrai ir 18 moterų. Po metų Šiauliuose už raudonųjų mūrų "tupėjo" penkiskart daugiau žmonių - 343 (316 vyrų ir 27 moterys). 1922 metais - 588 žmonės (553 vyrai ir 35 moterys). Visų čia paminėtųjų, ko gero, jau nė vieno nėra gyvo, taigi neteisūs "žinovai", tikinantys, jog tarpukario Lietuvoje nusikaltėlių nebuvo, žmonės durų nerakindavo. A. Smetonos valdžia Šiaulių kalėjimą net buvo pertvarkiusi į Sunkiųjų darbų kalėjimą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą sunkiuosius darbus savo kailiu patyrė keli tūkstančiai rimtų nusidėjėlių, tarp kurių buvo ir santvarkos priešų - komunistų. Pavyzdžiui, kalbininkas Kostas Korsakas už "raudonas" pažiūras buvo nuteistas ir kalinamas Šiauliuose.
Sunkiųjų darbų kalėjime tuo metu tarnavo 3 viršininkai, 72 prižiūrėtojai, 3 medikai, dirbo mokytojas bei dvasininkas. Pastate buvo įrengtos stalių, šaltkalvių, kalvių, batsiuvių dirbtuvės, knygrišykla.
Metams bėgant keitėsi santvarkos, valdžios, augo gyventojų skaičius, daugėjo ir nusikaltėlių. Atgavusi nepriklausomybę, naujoji Lietuvos valdžia Šiauliuose gavo ir nemalonų palikimą - izoliatorių, sausakimšą nusikaltėlių. Pavyzdžiui, 1994-aisiais čia lyg silkės statinėje grūdosi net pusantro tūkstančio suimtųjų! Negana to, buvo pakrikusi ir darbuotojų moralė: maždaug pusšimtis (!) prižiūrėtojų buvo paslapčiomis parsisamdę nusikaltėlių paštininkais (už pinigus atnešdavo degtinės, narkotikų, mobiliojo ryšio telefonų, išgabendavo laiškelius). Demaskuoti nesąžiningieji buvo pakeisti. O perpildyto izoliatoriaus problemą valdžia ėmė spręsti lengviausiu keliu: ne ieškodama pinigų naujiems pastatams statyti, bet amnestuodama sėdinčiuosius. Dabar Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apie 950 suimtųjų, tačiau amnestuotieji laisvėje skuba daryti naujus nusikaltimus, tad daugelis jų su antrankiais jau grįžę ar grįžta už "gimtųjų" mūrų.
Telefonas putų indelyje
Kaupdami atimtus draudžiamus turėti daiktus, izoliatoriaus vadovai vieną dieną pamatė, jog turi ištisą kolekciją. Taip netikėtai gimė uždraustų daiktų muziejus.
- Šitas virdulys sumaniai paverstas naminės degtinės virimo aparatu, - rodydamas bene įspūdingiausią eksponatą, "Akistatos" korespondentui pasakojo Tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimo tarnybos viršininkas kapitonas R. Povilaitis. - Atrodo, juo net spėta degtinės išvarvinti.
Kapitonas papasakojo apie sumanumo šedevrus. Pavyzdžiui, norėdami perduoti mobiliojo ryšio telefoną, nusikaltėlio draugai jį paslėpė skutimosi putų indelyje. Atsargiai nuėmę balionėlio viršų, išradėjai iškratė putas ir įgrūdo telefoną. Virš jo buvo įmontuotas kitas mažas putų balionėlis - tikrintojams paspaudus "telefonizuoto" purkštuvo galvutę, iš jos tryško tikros skutimosi putos! Kitas gudročius taip lašiniuose užsiuvo mobiliojo ryšio telefoną bei baterijos kroviklį, jog prižiūrėtojas nieko nepastebėjo, siuntinį perdavė, o vėliau už tai susilaukė nuobaudos. Dar kiti galvočiai nutarė, jog bus pernelyg rizikinga perduoti sveiką mobiliojo ryšio telefoną, tad jį išardė ir kažkokiu būdu į kamerą perdavė atskiromis dalimis, be korpuso. Laidukais prisijungę ausinę, mikrofoną bei bateriją, suimtieji šiuo telefonu puikiausiai galėjo skambinti į laisvę. Labai įdomus eksponatas - kareivio Šveiko nuotykių romano lapuose išpjautoje skylėje paslėptas telefonas.
Nemažai daiktų atkeliauja siūlu
Alkoholis dažniausiai slepiamas sutirštinto pieno skardinėse, sulčių pakeliuose. Pasitaiko ir originalesnių maskavimo būdų.
- Su švirkštu į man nešamus apelsinus prileisk spirito, - motiną, šalyje žinomą dainininkę, mokė įkalintas sūnus, kurio nelegaliai siųstas laiškelis pakliuvo Tardymo izoliatoriaus darbuotojams. - Tik prišvirkšti reikia prieš pat vaisius paduodant kontrolieriui - antraip apelsinai betikrinant ims dvokti alkoholiu.
Narkotikai, svaiginančios tabletės dažnai slepiami cigaretėse, tad prižiūrėtojai priversti perduodamus rūkalus smulkinti. Dantų pastos tūbelė muziejaus lentynoje atsidūrė todėl, kad joje vietoje pastos slėpėsi nuaštrintas smaigas. Šiaip dantų pastos tūbelėse paprastai slepiami narkotikai.
Šiandien bene patikimiausias būdas izoliatoriuje gauti draudžiamų daiktų - atsitempti juos iš laisvės siūlu. Kalintieji iš maždaug pusmetrio ilgio pagaliukų pasidaro strėles, prie kurių pririša labai ilgą siūlą. Strėlė pro langą šaunama iš lanko, kuris daromas iš kokio nors vamzdelio, prie kurio pririšta kelnių guma. Už tvoros jau laukiantys draugai, jei tik strėlė tvorą perskrido, prie siūlo pririša žvejybinį valą. Tokiu valu į kamerą naktimis kai kada įtraukiamos alkoholio pripildytas dviračio padangų kameros ar kiti daiktai, apsikeičiama laiškais. Neretai prižiūrėtojai randa tvoros neperskridusių strėlių bei į kalėjimą temptų, tačiau nutrūkusių daiktų. Tokie muziejuje jau nebetelpa į atskirą lentyną.
Pabėgti nepavyko dar niekam
Kelios lentynos muziejuje skirtos peiliams. Tokie gaminami iš nuaštrintų šaukštų kotų, virbų, šiukšlių dėžių skardos - tinka bet koks metalas. Tokių geležčių rankenėlėmis tampa pagaliukai, žiebtuvėliai, medinės siūlų ritės. Vienas peilis, pavyzdžiui, buvo slepiamas drožinėtame... kryžiuje. Nors daugumą peilių suimtieji pasidaro ne žaloti kitus, o tik susipjaustyti maistą, tačiau visi aštrūs įrankiai atimami - kameroje galima turėti tik šaukštą.
Bene įdomiausia muziejaus ekspozicijos dalis skirta izoliatoriaus bėgliams. Tai nėra gausi ekspozicija, nes atgavus nepriklausomybę taip nė vienas suimtasis ir nepabėgo, nors aktyvių bandymų būta. 1998-ųjų spalio naktį vagis Dalius Taranda (31 m.) apsimetė smarkiai susižeidęs ir pareikalavo iškviesti greitąją pagalbą. Po drabužiais pasislėpęs peilį, kalinys buvo suplanavęs nužudyti Korpuso skyriaus vyresnįjį leitenantą R. Bružą, įkaitu paimti mediką ir juo prisidengus pabėgti. Laimei, nusikaltėlio planai buvo iš pat pradžių atspėti. Nepavyko ir kitam nuteistajam. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 60 žmonių ūkio brigada, kuri sudaroma iš čia paliktų atlikti bausmę (bendrojo režimo - iki 5 metų, sustiprinto režimo - iki 3 metų) nuteistųjų. Vienas brigados vyras vakare pasislėpė dirbtuvėse, o naktį naiviai mėgino pabėgti stogais.
Švenčiant Šiaulių tardymo izoliatoriaus jubiliejų buvo surengtos iškilmės. Geriausiems darbuotojams įteikti padėkos raštai, apsilankė svečiai.
- Prieš penktą metų Lietuvos įkalinimo įstaigas inspektavę Europos ekspertai pašiurpo nuo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir šią įstaigą siūlė visai uždaryti, net susprogdinti, - prisiminė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos viršininko pavaduotojas Viktoras Buiko. - O neseniai dar kartą atvažiavę ekspertai buvo nustebinti, kaip izoliatorius sutvarkytas, pagražėjęs.
Permainas pripažįsta net V. Antonovas, tituluojamas Mafijos tėvu. Pusę gyvenimo praleidęs už grotų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje teismo laukiantis V. Antonovas "Akistatai" sakė, jog "dabar ir kameros gražesnės, ir prižiūrėtojai be reikalo nesikabinėja".
Ekonomikos krizė pjauna ir įkalinimo įstaigas. Šiemet Šiaulių tardymo izoliatoriui skirta beveik 2 milijonais litų mažiau nei 1999-aisiais. Pareigūnai su nerimu laukia 2002-ųjų - Vyriausybė dar planuoja sumažinti įstaigos biudžetą 15 procentų. Reiškia, didės suimtųjų nepasitenkinimas, daugės ir bandymų suimtiesiems perduoti narkotikų, alkoholio bei telefonų.
