Nuo 2002 metų rugsėjo 19 dienos sulaikytas Sigitas Gaidjurgis dienas leidžia Vilniuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Sigį teisėsaugininkams "pardavė" dabar jau iki gyvos galvos nuteistas "tulpinis" Virginijus Baltušis, prokurorams papasakojęs apie 1997 metais įvykdytą "žardinio" M. Bendzalausko nužudymą. Ilgai stebėję pagarsėjusį "nepagaunamąjį" Sigį ir du jo ištikimiausius bendražygius - Artūrą Damkų ir Renatą Šadeikį - pareigūnai surinko patikimų žinių apie jų lankymosi vietas, tačiau sulaikyti nusprendė tik išsikvietę į Vilnių. S. Gaidjurgis buvo pakviestas į apklausą Policijos departamente ir tai jam nesukėlė įtarimų, nes jau kuris laikas jo vadovams teikė informaciją apie korumpuotus Klaipėdos policijos pareigūnus. Su dviem sargybiniais į sostinę atvažiavusio S. Gaidjurgio automobilį "Nissan Patrol" teisėsaugininkai sustabdė ties Gariūnų turgaviete ir visi trys jo ekipažo nariai buvo sulaikyti. S. Gaidjurgiui ir jo sargybiniams buvo pateikti įtarimai dėl bendrininkavimo nužudant M. Bendzalauską.
Kantrybė trūko po sulaikymo restorane
S. Gaidjurgis pakeitė taktiką ir pradėjo bendrauti su teisėsaugininkais bei spauda po to, kai daugiau nei prieš trejus metus buvo sulaikytas Palangos "Simrio" restorane, kur buvo švenčiamas jo draugo Alberto Lenckaus gimtadienis. Tarp 30 sulaikytų svečių buvo ir aukštų Rusijos pareigūnų. Pas S. Gaidjurgį buvo rastas peilis, dėl to jam iškelta baudžiamoji byla. Nors Sigis tvirtino, kad peilį jam "pakišo" pareigūnai, tačiau buvo nuteistas trims mėnesiams nelaisvės ir... paleistas teismo salėje, nes tiek laiko jau buvo praleidęs areštinėje. Sėdėdamas belangėje S. Gaidjurgis bandė vilniečiams policininkams pasakoti apie Klaipėdos pareigūnų nusižengimus ir korupciją, tačiau jo informacija nebuvo pasinaudota. Teisėsaugos atstovų neįtikino ir Sigio padaryti slapti buvusių pareigūnų pokalbio prie butelaičio įrašai, kuriuos paviešinus vienam iš jų diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas. S. Gaidjurgio reputacijos nepataisė ir gausūs jo interviu įvairiems spaudos leidiniams, todėl jis pasitraukė į pogrindį ir ilgą laiką apie jį nebuvo jokių žinių.
Kėsintasi ne kartą
Kurį laiką S. Gaidjurgis praleido Rygoje. Buvo manoma, kad ten jis ketina įsikurti nuolatinai, tačiau ir kaimyninėje šalyje ramybės nesurado. Jį miesto centre užpuolė ir lazdomis sumušė nenustatyti asmenys, o nukentėjėlis kuriam laikui pakliuvo į ligoninę. Kelis kartus į klaipėdietį buvo kėsinamasi ir uostamiestyje. 1999 metų rugpjūčio mėnesį pareigūnams įtarimą sukėlė Klaipėdoje Liepų gatve važiavęs automobilis "Fiat", kuris stabdomas nestojo. Po persekiojimo iš jo iššoko ir į įvairias puses išsilakstė trys vyrai, o paliktoje mašinoje pareigūnai aptiko automatą "Kalašnikov" su apkaba bei 60 šovinių, ir pompinį šautuvą "Mosberg" su apkaba bei penkiais šoviniais, taip pat daugybę smulkmenų, leidžiančių įtarti, jog automobiliu važiavę žmonės rengėsi nusikaltimui: megztą kepurę, ausų kištukus, priklijuojamus ūsus ir pagaliau S. Bėglikui priklausantį mobilaus ryšio telefoną. S. Gaidjurgis įtarė, kad automobiliu važiavę vyrai ketino jį nužudyti S. Bėgliko nurodymu, o kai buvo sulaikyti S. Bėgliko gaujai priskiriami įtariamieji, iškeltoje byloje dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimo dalyvavo kaip liudininkas. Sigis teigė atpažinęs kelias dienas prie jo namų stoviniavusį automobilį ir net atpažinęs į jį įlipusį L. Petraitį. Dėl to S. Bėglikas ir vienas iš įtariamųjų, L. Petraitis, parašė skundą, adresuotą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, vidaus reikalų ministrui, Policijos departamento generaliniam komisarui, ir prašė S. Gaidjurgiui iškelti baudžiamąją bylą už šmeižtą. Vėliau įvykęs teismas pripažino, jog įrodymų, surinktų tiriant bylą, nepakanka, kad S. Bėglikas ir jo gaujos nariai būtų pripažinti esą kalti. Nenustatyta, kas vairavo fiatą, kam priklausė jame rasti ginklai, todėl L. Petraitis buvo visiškai išteisintas, o J. Griškus ir M. Jegorovas nuteisti už kitus nusikaltimus. J. Griškui buvo skirta 2,5 metų laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą sienos kirtimą su padirbtais dokumentais, o M. Jegorovas pusantrų metų nelaisvės užsidirbo už narkotinių medžiagų laikymą. 2001 metais tas pats Klaipėdos apygardos teismas M. Jegorovui pridėjo dar 11 metų nelaisvės už trijų žmonių, tarp kurių buvo ir garsus verslininkas Valdemaras Vaičekauskas, nužudymą.
Perspėjo girtas kaimynas
Į S. Gaidjurgį kėsintasi ir prieš pat jo areštą. Pasalą Kintuose, sužinoję, kad Sigis atvyko į savo sodybą, surengė du nusikaltėliai. Vienas, apsiginklavęs šautuvu su optiniu taikikliu, laukė už poros kilometrų nuo sodybos, pakelės medyje įsirengęs slėptuvę, iš kurios patogu šaudyti, o kitas privažiavo prie pat S. Gaidjurgio namų ir turėjo duoti signalą, kai šis išvažiuos. Planą sužlugdė pasigėręs vietos gyventojas, atsitiktinai užmigęs netoli snaiperio slaptavietės. Pabudęs jis pamatė medyje ginkluotą vyriškį ir tyliai pamariu nupėdino iki Sigio sodybos įspėti šeimininko. S. Gaidjurgis paleido savo nuožmiuosius šunis ir pradėjo galimų žudikų gaudynes, bet šiems pavyko pasprukti.
Prabilo asmens sargybinis
Pradžioje į tardymo izoliatorių uždarytas S. Gaidjurgis buvo visiškai ramus, nes tikėjosi, kad prokurorams ir vėl nepavyks įrodyti jo kaltės. Sigis tikino, kad nusikaltėliai jį apkalba keršydami už bendradarbiavimą su pareigūnais. Lūžis įvyko, kai netikėtai prabilo Renatas Šadeikis. Šis S. Gaidjurgio asmens sargybinis ir reikalų patikėtinis bosui tarnavo daugiau nei dešimt metų. Apie jo pasiaukojimą ir ištikimybę Sigiui tarp nusikaltėlių sklido legendos. Sargybinis kantriai valandų valandas tūnodavo šaltyje, pasislėpęs krūmuose, kol S. Gaidjurgis baigdavo svarbų pokalbį, o šis nei šio, nei iš to jį dar ir aprėkdavo.
Kalbama, kad R. Šadeikis papasakojo apie beveik 40 S. Gaidjurgio arba jo pasamdytų žudikų nušautų žmonių ir nubraižė jų kapaviečių schemas. Prasidėjo lavonų paieškos, tačiau iškasus keliasdešimt duobių šalia Palangos paaiškėjo, kad jos tuščios - Sigis nepasitikėjo net R. Šadeikiu. Tuomet prisiminta, jog išgėręs gaujos vadeiva girdavosi, kad jo aukų niekas neras, nes lavonus jis perlaidoja. Nusikaltėlių autoritetai net pajuokaudavo, kad Sigis neturi laiko aukso po žeme pakasti, nes jam reikia lavonus perkasinėti, ir laikė jį paranoiku. Tačiau dabar visi pripažino boso įžvalgumą. Pasirodo, kad jau kitą dieną po žmogžudystės S. Gaidjurgis sugrįždavo į nužudymo vietą ir iškasęs lavoną įsimesdavo į bagažinę. Po to nužudytojo kūną perveždavo į kitą vietą ir užkasdavo. Vienos aukos palaikai atrasti net Elektrėnų savivaldybės apylinkėse. Aukų kapaviečių tikimasi rasti ir palei autostradą Klaipėda - Kaunas.
Įtariamas ir žudiko nužudymu
2002 metų lapkričio mėnesį prie Palangos buvo atrasta kapavietė, iš kurios iškasti vyro ir moters kūnai. Manoma, kad tai samdomo žudiko iš Latvijos, rusakalbio Andrejaus, ir jo draugės palaikai. Andrejus buvo įtariamas 1997 metų lapkričio pabaigoje įvykdęs Klaipėdos policijos ekspertės Sigitos S. nužudymą. 23 metų ekspertė, nušauta į kaktą, buvo surasta šalia nuo kopos jūros link vedančių medinių laiptelių Karklėje. Su Sigita susipažinęs vienas iš garsiausių ir profesionaliausių Latvijos žudikų jai prisistatė esąs verslininkas ir siekė artimesnės draugystės. Vėl atvykęs į Klaipėdą jis pakvietė ją į pasimatymą prie viešbučio "Astorija", tačiau mergina į jį ėjo nenoriai, nes niūrus rygietis jai ne itin patiko. Savo kambario draugei ekspertė pasisakė, kad šis pasimatymas greičiausiai bus paskutinis, nes ji ketinanti nutraukti santykius. Kai porelė nuvyko prie jūros, Andrejus profesionaliu judesiu nulaužė Sigitai sprandą, o vėliau jau nebegyvai merginai paleido šūvį į kaktą.
Lemtingas skambutis
Dėl šio nusikaltimo kilus dideliam triukšmui, S. Gaidjurgis suprato, jog jei pareigūnai sulaikys, kaip spėjama, jo užsakymu jau kelis žmones nužudžiusį Andrejų, tai šis gali neišlaikyti ir jį išduoti. Tokios prielaidos buvo visiškai realios, nes policija iš Sigitos draugės sužinojo, kad mergina išėjo susitikti su rusakalbiu draugu, ir jau lipo Andrejui ant kulnų.
R. Šadeikio parodymais, S. Gaidjurgis paskambino Palangoje apsistojusiam bičiuliui iš Latvijos ir pakvietė jį susitikti. Andrejus atėjo ne vienas, o su savo gražuole drauge iš Latvijos. Teko keisti skubiai sudarytą planą ir "užversti" juos abu. Žudikai abu lavonus automobilio bagažinėje nuvežė prie iš anksto iškastos duobės ir užkasė.
Generalinės prokuratūros pareigūnai vieną po kito renka S. Gaidjurgio nusikalstamos veikos įrodymus, tačiau dėl jam inkriminuojamų epizodų gausos neaišku, kada jų bus surinkta pakankamai ir byla pasieks teismą. Prognozuojama, kad būsimas procesas nustelbs ir garsiąją "tulpinių" bylą, todėl uostamiesčio nusikalstamo pasaulio atstovai jau dairosi S. Gaidjurgio įpėdinio.
Gaujas pavyko išsklaidyti
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovai, pripažindami, kad svarbiausios uostamiesčio problemos šiuo metu yra narkotikai ir automobilių vagystės, vis dėlto mano, jog pagrindines nusikalstamo pasaulio gaujas pareigūnams pavyko išsklaidyti. Tiesa, pačių nusikalstamų susivienijimų egzistavimas yra gana sąlyginis, nes jų nariai tarpusavyje nesivadina nei "gaidjurginiais", nei "kubiliniais", o dažnai ir užmezgę draugystes tarp skirtingiems lyderiams pavaldžių "eilinių" pereina į kitas gaujas. Pasak teisėsaugininkų, nors pagrindiniai legendine tampančios "Žardinių" nusikalstamos grupuotės lyderiai kali, tačiau tuoj pat atsiranda naujų, dažnai net nepažįstančių ar tik girdėjusių apie savo pirmtakus. Šiuo metu baigiama tirti dar viena su "žardiniais" susijusi byla, kurioje penkiems asmenims pateikti įtarimai plėšimais, vagystėmis ir turto prievartavimu. Kaip ir daugelis ne tik Klaipėdos nusikaltėlių gaujų, "Žardiniai" susiformavo gyvenamosios vietos principu - apie prekybos centrą "Žardininkai". Nuo kadaise populiarių muštynių "rajonas prieš rajoną" vaikinai palaipsniui perėjo prie rimtesnių su teisėtvarkos pažeidimais susijusių išdaigų. Kaip nusikalstama struktūra "Žardiniai" pradėti minėti jau nuo 1992 metų ir iki šiol jie tai pakrinka, tai vėl suaktyvėja. Pirmuosius lyderius - G. Volosunovą ir 1997 metais nužudytą M. Benzalauską-Benzą - kurie su savo pavaldiniais vertėsi turto prievartavimu, sukčiavimu, plėšimais ir automobilių vagystėmis bei iš kitų išsiskyrė itin grubiais veiklos metodais, jau seniai pakeitė kiti, kurie savo ruožtu jau taip pat apsuko ne vieną ratą po įkalinimo įstaigas. Tačiau "Žardinių" vardas tebeskamba. Pareigūnai juokauja, kad visiškai likviduoti gaują galima tik išsprogdinus prekybos centrą ir visą gatvę.
Pastaruoju metu Klaipėdoje lyg ir sumažėjo visuomenės susirūpinimą sukėlusių nužudymų, tačiau vis dar daug žmonių dingsta be žinios. Daugelis jų paprasčiausiai išvyksta ilgesniam ar trumpesniam laikui dirbti ir gyventi į užsienį, tačiau dalis gali būti nužudyta, o jų kūnai paslėpti dar neaptiktose slaptavietėse. Linkę nusikalsti mūsų tautiečiai jau pajuto, kad Vakarų Europoje ir tenykščiai piliečiai patiklesni, ir parduotuvės blogiau saugomos. Pagaliau humaniški vakariečiai taiko gerokai švelnesnes bausmes, o jų kalėjimų komfortas prilygsta sovietmečio sanatorijoms. Juo labiau kad uostamiestyje gaujoms darosi ankšta. Pernai net legendinės "kubilinių" gaujos vadeiva A. Kubilius lyg eilinis pradedantysis vagišiukas įkliuvo prie nuvairuoti bandomo automobilio vairo. Jaunimas autoritetams neberodo jokios pagarbos, nes neseniai buvo apvogtas dabar jau į pienininkus persikvalifikavusio Sergejaus Bėgliko būstas.
