Aš - vyrukas sveikas kaip ridikas. Pasagų rankomis nelankstau, bet valgau daug. Du kartus atsikandu batono - nėra! Jeigu kur nors nukrentu - atsistoju tą pačią dieną. Jėgų yra - darbo ne.
Į vieną vietą atėjau, jie man kalba:
- Broliuk, pas mus darbas - "nemušk gulinčio".
Aš jiems sakau:
- A! Na tada tu mūsų nematei, mes - tavęs, o mėlynė tau po akim dabar atsiras nuo nemigos.
Vėl minu darboviečių slenksčius. Kaimynas pasiūlė:
- Važiuojam į kaimą bulvių kasti. Bet darbas laikinas.
- Iki tol, kol visas nukasime?
- Ne, iki tol, kol mūsų kaimiečiai nenutvers.
- O jeigu nutvers?
- Užkas giliau nei bulves.
Pamačiau skelbimą: "Naujalietuvių šeima kviečia vyrą be blogų įpročių prižiūrėti trejų metukų berniuką". Aš pas juos ateinu, viską apie save papasakoju, žinoma, iš teigiamos pusės. Jie man kalba:
- Mes pasitarsime, o jūs kol kas pavaikštinėkite su berniuku kieme.
- Gerai. O kur berniukas?
- Nagi štai jis! - ir išveda iš miegamojo "Baskervilių" šunį - garažo dydžio.
Aš iš baimės net suakmenėjau, o tas gigantas mane stulpeliu palaikė. Kai išėjau į kiemą, šitas "berniukas" tuoj pat mergaitę susirado. Man beliko tik pasakyti šeimininkams:
- Galite savo "berniukui" pakabinti ant kaklo dar vieną medalį - "Už vargšų gelbėjimą".
Maniau, apsidžiaugs, o jie mane išvijo kaip paskutinį šunį. Vėl ieškau darbo.
Svarbiausia - visur mirgėte mirga skelbimų: "Kviečiame... Priimame... Rašykite..." Aš jiems parašiau: "Sutinku. Imkite. Ką reikia daryti?!" Jie atsako: "Atsiųsk šimtą litų".
Pasiskolinau šimtinę, nusiunčiau į nurodytą dėžutę. Tuojau pat gavau atviruką: "Tu priimtas. Nuo mėnesio pirmosios dienos gali ateiti dirbti".
Aš klausiu: "O kur ateiti?" Jie atsako: "Atsiųsk du šimtus, pasakysime adresą".
Aš skambinu į policiją:
- Gelbėkite! Mane aferistai apgavo! Padėkite!
Seržantas kalba:
- Duok tris šimtus, padėsime!
Ieškau darbo! Kartą nuskilo. Pakvietė mane dirbti į aptarnavimo sferą - šokti moterų naktiniame klube. Striptizo šokėju...
U-u-u! Ten susirenka tokie... Kilmingos damos! Vyrai, ar jums žmonos nors kartą litą užmokėjo, kai namuose kelnes nusimaunate? Ne? O ten...Tik marškinius nusimetu - klyksmas ir damos man už pažasties pinigus kiša. O kai atsisegu diržą, jos man prie bambos pinigus klijuoja... O kai atsisegu užtrauktuką, jos man į kelnaites "baksus", "baksus", kaip į banką! O po to rankomis čiupinėja, glosto, masažuoja. Tikriausiai ieško procentų... Viena surado ir aš bankrutavau...
Taigi vėl ieškausi darbo!
A. Jaunciems
