Savaitgalis. Užeinu pas savo bičiulį Viktorą, patenku į patį šeimyninio barnio sūkurį, sumurmu: "Užsuksiu kitą sykį", tačiau Levutė, Viktoro žmona, mane kaip bendrininką ir įtariamąjį lengvu judesiu pasodina ant "kaltinamųjų sofos" greta Viktoro. Reikia pasakyti, jog Levutė - karatė sporto trenerė, tad jai priešintis - beprasmiška.
Sėdim. Levutė:
- Jūs abu kiekvieną savaitgalį važiuojat žvejoti!
Viktoras:
- Tai joks nusikaltimas.
Viktoras kiekvieną savaitgalį "nusiplauna" iš namų, neva važiuoja žvejoti, aišku, su manim, bet kur praleidžia tuos savaitgalius iš tikrųjų, tai jau atskira istorija.
Levutė:
- Gal tu mane kvailele laikai?! Kada paskutinį sykį buvai žvejyboj?
- Aš kiekvieną savaitgalį parvežu tau žuvų. Argi užmiršai?
- Žuvų? Tuoj aš iš tavęs šprotą padarysiu!
Levutė išbėga į koridorių, o mane taip pat juokas, kad vos susilaikau nekvatojęs. Viktoras komentuoja žmonos judėjimą po butą:
- Į sandėliuką nuėjo! - akys iš siaubo išsiplėtė. - Ten mano medžioklinis šautuvas! Viskas, mums šakės! Nušaus!
Tada ir man jau pasidarė visai nejuokinga. O jei tikrai šaus?! Levutės žingsniai artėja. Mudu su Viktoru išsigandę laukiam... Per tas kelias sekundes prisiminiau visą savo gyvenimą: vaikų darželį, rugsėjo 1-ąją, kaip ėjome į mokyklą, kaip būdami šeštokai susprogdinome mokyklos šiltnamį, kaip mus kartą per savaitę vesdavo pas mokyklos direktorių, kaip į institutą įstojome, kaip šeimas kūrėme... Viską prisiminiau! Su kiekvienu Levutės žingsniu mintys lėkė vis greičiau, vis chaotiškiau. Aš bijojau ką nors pamiršti, praleisti ką nors svarbaus, o žingsniai koridoriuje vis artyn, artyn... Tarnaudamas armijoje Afganistano pasienyje jaučiausi kur kas drąsiau!
Į kambarį įėjo Levutė, įtampa ir baimė atslūgo. Viktoras su palengvėjimu atsiduso:
- O! Tai juk mano meškerės! Jomis aš tau žuvis gaudau! (aišku, tokia frazė - idiotiška).
- Aha! Tavo! Žuvis gaudai! Juk aš prieš pusmetį visus kabliukus nuo tų meškerių nupjoviau!
Štai tada ir neišlaikiau! Niekada gyvenime taip nebuvau kvatojęsis. Raičiausi iš juoko ant grindų, o Viktoras pylė ant manęs šaltą vandenį, kad atsigaučiau.
Žaviuosi olimpine tos moters ramybe ir kantrybe! Ji viską žinojo ir kiekvieną pirmadienį virdavo žuvienę!
P. S. Viktoras su Levute susitaikė. Mano bičiulis daugiau savaitgaliais nevažiuos į žvejybą... Tikriausiai...
